Tarptautinis skundas dėl Estijos politinio kalinio
Šveicarijos žmogaus teisių organizacija Justice pour Tous Internationale (JPTi) išsiuntė išsamų skundą šešiems JT Žmogaus teisių tarybos specialiųjų mandatų turėtojams.
Šiame skunde raginama imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų sustabdytas politinis persekiojimas ir piktnaudžiavimas valstybės saugumo įstatymais, nukreiptais prieš žinomą Estijos politiką Aivo Petersoną už teisėtą ir taikią jo veiklą.
Skundas paremtas išsamia tarptautinės teisės profesoriaus Douwe’o Korffo teisine analize.
Joje pažymima, kad Estijos vyriausybės institucijos naudoja priemones, skirtas apsaugoti nacionalinį saugumą, kad slopintų demokratinę raišką ir politinę veiklą, ir tai neatitinka tarptautinių žmogaus teisių standartų. Valdžios priemonės apima savavališkus sulaikymus, saviraiškos ir susirinkimų laisvės apribojimus ir kitas spaudimo formas aktyvistams ir opozicijos grupėms.
Lietuvoje po pertraukos tęsiasi politiniai teismai
Lietuvoje po vasaros pertraukos atsinaujino politiniai teisminiai procesai. Rugsėjo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme toliau buvo tęsiama 2021 m. prie Seimo įvykusių riaušių byla. Teismo posėdyje liudijo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nuotoliniu būdu jis pasakojo, kad per riaušes negalėjo saugiai išeiti iš parlamento pastato, o apsauga jį įspėjo, jog jis gali būti vienas iš potencialių riaušininkų taikinių.
Jau anksčiau riaušių byloje apklaustas ne vienas Seimo narys, tarp jų Kęstutis Masiulis, Tomas Tomilinas, Dovilė Šakalienė ir kiti. G. Landsbergis teisme minėjo, kad apie agresyviai nusiteikusius mitinguotojus sužinojo iš kitų kolegų, kurie dar dieną išėjo iš parlamento ir buvo apstumdyti, atseit, agresyvios minios.
Kaltinamieji G. Landsbergiui bandė užduoti klausimus, kurios, deja, dažnai nutraukinėjo teisėjas Jeglinskas. Pavyzdžiui, Adelina Sabaliauskaitė priminė, kad G. Landsbergis būdamas opozicijoje, kai valdžioje buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, mitinge pats sakė: „Seimą lauk“. „Klausimas šalintinas!“ – pasakė teisėjas ir po trumpo ginčo su A. Sabaliauskaite liepė atiduoti mikrofoną.
Tą pačią dieną Vilniuje vyko ir «Tarptautinio kaimynystės forumo» teisminė byla, kurioje E. Švenčionienė teisiama kartu su K. Juraičiu bei V. Ivanovu. Dėl E. Švenčionienės negalavimo teismo posėdis atidėtas iki spalio 2 d.
Spalio pradžioje Kauno apylinkės teisme atsinaujins ir bylos prieš Lietuvos opozicijos politiką ir publicistą, politinį kalinį Algirdą Paleckį nagrinėjimas. Jis kaltinamas Seimo nario Lauryno Kasčiūno „šmeižtu“ ir „partizanų šmeižimu“.
Estijoje žurnalistė Burceva buvo apkaltinta išdavyste
Svetlana Burceva buvo suimta dar kovo 1 dieną, siekiant „užkirsti kelią galimam pabėgimui į Rusiją“. Dabar prokurorai ją apkaltino išdavyste ir tarptautinių sankcijų pažeidimu.
Tarp žurnalistės „nusikaltimų“:
▪️ Straipsniai interneto portalams ir žiniasklaidos projektams, „kurie veikia Rusijos propagandos labui“;
▪️Magistro studijos Sevastopolio valstybiniame universitete;
▪️Knygos apie hibridinius karus Rusijoje išleidimas.
Pasak prokurotūros, policija „nustatė“, kad žurnalistė „veikė Kremliaus interesais“, o tai reiškia, kad ji „negali būti laikoma nepriklausoma ir objektyvia žurnaliste“.
Protesto akcija Maskvoje
Rugpjūčio 8 d. Maskvoje prie ES atstovybės surengtas protesto mitingas prieš Briuselio pritarimą nacizmui Ukrainoje ir Baltijos šalyse bei už politinių kalinių išlaisvinimo iš kalėjimų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Akcijoje dalyvavo Rusijos Federacijos komunistų partijos atstovai ir kiti kairiųjų aktyvistai, tarp jų Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos ir Maskvos miesto Dūmos deputatai, taip pat buvę fašistinių koncentracijos stovyklų kaliniai, daugiavaikių šeimų motinos, karo veteranai, į pensiją išėję karininkai ir visuomeninių bei veteranų organizacijų atstovai.
Proteste dalyvavo ir politiniai emigrantai – antifašistai iš Baltijos šalių, tarp jų Lietuvos politemigrantas Giedrius Grabauskas. Mitinge jis kalbėjo apie disidentų persekiojimą Baltijos šalyse ir reikalavo paleisti politinius kalinius: Algirdą Paleckį, Sergejų Seredenko, Svetlaną Nikolajevą, Aleksejų Greičių, Jeleną Kreilę ir kitus.
Teismas Latvijoje lygtinę bausmę pakeitė realia
Latvijos teismas išnagrinėjo apeliacinius skundus aktyvistės Jelenos Kreilės byloje ir bausmės vykdymo atidėjimą pakeitė realiu įkalinimu. Kreilė turės 1 metus praleisti kalėjime už plakatą su užrašu „RUSIJA, AŠ SU TAVIM!“, kuris tapo jos persekiojimo priežastimi.
Tai ne vienintelis atvejis, kai Kreilė persekiojama dėl jos įsitikinimų. Kitoje baudžiamojoje byloje, susijusioje su Rusijos vėliavos įrengimu jos buto languose, jai jau skirta 3,5 metų nelaisvės, nors skundas šioje byloje dar nenagrinėtas.
Iš viso gaunasi 4,5 metų nelaisvės už Rusijos simbolikos panaudojimą.
Nauja šnipinėjimo byla Lietuvoje
Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 20 d. kaltu dėl šnipinėjimo Baltarusijai pripažino vilnietį Mantą Danielių ir skyrė jam 9 metų laisvės atėmimo bausmę.
Prokuratūra teigė, kad M. Danielius bendravo su Lietuvoje veikiančiomis Baltarusijos opozicijos organizacijomis beirinko ir perdavė Baltarusijos spectarnyboms informaciją apie jų veiklą.
Kaip išaiškėjo iš teismo medžiagos, informacija jis perdavė Baltarusijos žurnalistei, kuri, anot Lietuvos spectarnybų, bendradarbiavo su kaimyninės šalies saugumu. Tarp kitko, informacija buvo viešai prieinama. Pats kaltinamasis teigia, kad jis perdavė tik nuorodas į interneto šaltinius.
M. Danielius savo kaltę neigia. „Man pateiktuose kaltinimuose nefigūruoja KGB arba Baltarusijos valstybės man galimai formuluotos užduotys“, – sakė teisme M. Danielius.
Vilniaus apygardos teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
TA informacija