Kategorijos
Publikacijos

Ar jau grimztame į viduramžių tamsą?

Mūsų šalyje sukelta militaristinė ir rusofobinė isterija. Įžeidinėjami rusų tautybės žmonės, persekiojami kitaminčiai, jiems atvirai grąsinama susidorojimu, blokuojamos žiniasklaidos priemonės, uždaromi alternatyvūs užsienio TV – kanalai bei interneto portalai.

Dabar dar Lietuvos radijo ir televizijos komisija, kuri atrodytų turėtų rūpintis informacijos prieinamumu ir jos visokeriopa plėtra, pasišovė uždrausti 12 interneto IP adresų, kuriais daugiausia pasiekiami rusiškos televizijos kanalai. Atseit, taip bus galutinai užkirstas kelias „Kremliaus dezinformacijai ir propagandai“.

Oficiozinei Vilniaus bei NATO „dezinformacijai ir propagandai“, kelias, reikia manyti, tokiu būdu bus visiškai išvalytas ir išlaisvintas. Žiūrovų, bandančių ieškoti uždraustus kanalus internete, kaip paaiškino LRT komisijos atstovas, nebaus. Deja, kaip rodo mūsų dienų gyvenimas, tikrų tikriausia tai tik kol kas… Kaimyninėje Latvijoje už tai jau, berods, baudžiama.

Ką gi, kaip sakoma, kiekvienas liberalas slapčia svajoja apie diktatūrą. Tenka tik prisiminti – už ką kovojome Baltijos kelyje ir kituose „laisvės kovose“. Nuo „Amerikos balso“ blokavimo iki „Rusijos balso“ blokavimo – toks įspūdingas mūsų „laisvės“ kelias. Nepriklausoma Lietuva virsta „informaciniu getu“, kur klesti viena teisinga nuomonė.

Kita vertus, pagrįsdami informacines represijas liberal – konservatorių simpatikai tiesiai ir šviesiai formuluoja: „nesutampa mūsų ir jūsų vertybės“. Tokia štai „vertybinė“ politika.

Dvigubi standartai – tai neišvengiamas reiškinys socialiai suskaldytoje ir geopolitiškai konfrontuojančioje visuomenėje. Bet būtent tokioje situacijoje išsakyti ir išgirsti kitokią nuomonę – tai tiesiog egzistencinis tautos ir valstybės išlikimo klausimas.

Deja, mus valdantis elitas tęsia savo antikonstitucinių ir antidemokratinių veiksmų tradiciją. LR Konstitucijos 44 straipsnis teigia: „Masinės informacijos cenzūra draudžiama. Valstybė, politinės partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masinės informacijos priemonių.“

Taigi, Lietuvoje siautėja visiška diktatoriška savivalė ir akivaizdūs žmonių teisių ir laisvių apribojimai. Ir visuomenės šviesuolių bei opozicijos veikėjų tylėjimas šioje vietoje gali nugramzdinti šalį į visišką viduramžišką tamsą.

TA informacija