Prasidėjo pirmieji naujo mūsų parlamento posėdžiai ir iškart apsireiškė pirmieji užsienio politikos tęstinumo vaisiai. Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, raginančią Gruziją surengti naujus parlamento rinkimus. Iš 110 deputatų 109 palaikė dokumentą, tik vienas – žaliasis valstietis Valius Ažuolas – pasisakė prieš.
Rezoliucijoje Lietuvos parlamentarai kreipiasi į Europos Sąjungą ir jos valstybes nares su daugybe pasiūlymų. Visų pirma jie siūlo apriboti oficialius ryšius su Gruzijos vyriausybe ir parlamentu, nutraukti Gruzijai finansinę paramą, nukreipiant išteklius į šios šalies pilietinės visuomenės ir nepriklausomos žiniasklaidos plėtrą, taip pat remia tarptautinį Gruzijos parlamento rinkimų, kurie įvyko spalio 26 d., tyrimą.
Be to, Lietuvos parlamentarai ragina ES įvesti asmenines sankcijas Gruzijos pareigūnams ir politiniams lyderiams, atsakingiems už protestų slopinimą šalyje. Be to dar kai kurie politikai siūlo prireikus suteikti politinį prieglobstį Gruzijos prezidentui ir tuo pačiu Prancūzijos pilietei Salomei Zurabišvili.
Kaip viskas pražystama. Priminsime, kad Lietuvoje kelis kartus per metus vyksta įvairūs tarptautiniai antiputiniškų opozicionierių forumai, kurie išsibarstė po Europą, tačiau daugelis rado prieglobstį Lietuvoje. Šiuose forumuose jie tradiciškai keikia „kruvinąjį Putiną“ ir aptaria įvairius „demokratines ateities Rusijos“ projektus.
Čia taip pat atsikraustė Baltarusijos „revoliucionieriai“, vadovaujami „nedoprezidentės“ Svetlanos Tikhonovskajos. Ji čia visai neblogai įsikūrė, yra išlaikoma iš Lietuvos mokesčių mokėtojų kišenės. Patys „zmagarai“ rengia įvairius piketus ir mitingėlius, palaikydami „demokratiją“ visame pasaulyje ir demaskuodami „diktatūrinį Lukašenkos režimą“.
Panašu, kad Lietuva virsta savotišku visos Europos politinių nevykėlių prieglauda. Tai pačios lietuviškos politikos rezultatas – savo laiku politikai ir spectarnybos palaikė Čečėnijos maištininkus, Ukrainos Maidano smogikus, Baltarusijos opoziciją, dabar Gruzijos bei Moldovos provakarietiškas jėgas. Lietuvos kariniai daliniai dalyvavo ir dalyvauja NATO sudėtyje kariniuose veiksmuose Afganistano, Irako bei kitų šalių teritorijose.
Vienu žodžiu, kišimasis į kitų valstybių vidaus reikalus įgavo sisteminį pobūdį ir gali pasibaigti tik žlugus visai sistemai. Kišimasis į svetimus reikalus ankščiau ar vėliau visada atsirūgsta. Prieš kurį laiką JAV pasitraukė iš Afganistano, o dabar ir Rusija priversta trauktis iš Sirijos. Kita vertus, Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka paprašė Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaimyninėje šalyje dislokuoti raketų sistemų „Orešnik“. Tikriausiai dabar mūsų politikai prašys NATO dislokuoti savo administruojamoje teritorijoje branduolinį ginklą, nepaisant visų konstitucinių draudimų. Kur visa tai nuves? Ir kuo viskas baigsis?
Didelės permainos neretai prasideda nuo mažų pokyčių. Šioje vietoje svarbu, kad atsirado bent vienas prieštaraujantis Gruzijos pasmerkimo rezoliucijai balsas, nepabūgęs dar ir argumentuoti savo poziciją. Prieš keletą metų balsuojant dėl analogiškos rezoliucijos Baltarusijos atžvilgiu nebuvo nei vieno protesto balso.
Minimas ant tuo pačio grėblio kol kas yra neišvengiamas, nes priklausoma „nepriklausoma“ valstybė pagal apibrėžimą negali vykdyti nepriklausomos ir suverenios tarptautinės politikos. Deja, problema yra ta, kad ir patys politikai po tiek nuolankumo ir besąlygiško paklusnumo metų visiškai atprato savarankiškai mastyti bei veikti. Valdžių pasikeitimai jų vergiško mentaliteto visiškai nekeičia. Tokioje terpėje kiekvienas ieško naudos tik sau. Apie atstovavimą rinkėjams, juolab tautai nebėra prasmės net ir kalbėti.
Kai viskas degraduoja, degraduoja ir politiko profesija. Nuo jų viskas ir prasidėjo.
TA informacija