Algirdui Paleckiui reikalaujama nauja bausmė
Spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo posėdyje prokuroras pareikalavo Lietuvos opozicijos politikui ir publicistui Algirdui Paleckiui skirti vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jis kaltinamas Seimo nario Lauryno Kasčiūno „šmeižtu“ ir „partizanų šmeižimu“.
Prokuroras teigia, kad įrodymų prieš Paleckį pakanka ir jo pasisakymai buvo skirti plačiajai auditorijai, o tai padidina galimai žalingą jų poveikį.
Kaltinimai susiję su dviem straipsniais: „Šmeižtu“, už kurį gresia laisvės atėmimas iki vienerių metų, ir „Viešas SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų pateisinimas arba menkinimas“, už kurį gali būti baudžiama iki dvejų metų kalėjimo.
Mirtis kalėjime
Olegas Burakas, apkaltintas šnipinėjimu Rusijos naudai, mirė Latvijos kalėjime.
TSRS laikais Burakas tarnavo Afganistane, Latvijai atgavus nepriklausomybę, vadovavo respublikos Vidaus reikalų ministerijos šaunamųjų ginklų registravimo skyriui. 2006 m. pabaigoje Burakas išėjo į pensiją. 2020 metais jis buvo nuteistas kalėti 15 metų remiantis slaptu vieno slaptojo agento pranešimu. Teismas taip pat vyko slaptai.
Savo kaltės jis nepripažino, teigė, kad tapo nevaldomo valdžios ir praturtėjimo troškimo Vidaus reikalų ministerijoje ir Latvijos specialiose tarnybosae, auka. Prieš savo įkalinimą jis atskleidė korupcijos šiuose struktūrose schemą, dėl kurios buvo atleisti keli aukšti pareigūnai.
Buvusi Latvijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnas turėjo išlaikomą neįgalų sūnų. Prieš suėmimą jis rinko pinigus už jo operaciją, tačiau bankas, valdžios prašymu, uždarė Burako sąskaitą.
Latvijos žmogaus teisių aktyvistai šią situaciją priskyrė kankinimui.
Atmesta E. Švenčionienės apeliacija
Rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismas patvirtino pirmosios instancijos sprendimą ir įpareigojo Eriką Švenčienienę sumokėti 700 eurų baudą už Vladimiro Lenino nuotraukos paviešinimą socialiniuose tinkluose.
Teismas nusprendė, kad Lenino atvaizdo publikavimas vertinamas kaip komunistinių ir „totalitarinių“ simbolių demonstravimas, o tai draudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymą.
Teismo nutartis įsiteisėjo iš karto ir yra neskundžiama.
Erika Švenčienienė įrodinėjo, kad nuotrauką paskelbė informaciniais tikslais ir už tai neturėtų būti baudžiama, tačiau jos skundas buvo atmestas.
Aivo Petersonas gali būti paleistas iš kalėjimo už užstatą
Estijos Harju apygardos teismas nusprendė paleisti iš kalėjimo valstybės išdavyste kaltinamą Aivo Petersoną už 150 000 eurų užstatą. Kardomoji priemonė jam bus pakeista į namų areštą.
Petersono advokatas teigė, kad ilgas buvimas areštinėje turėjo neigiamos įtakos jo šeimos gyvenimui ir santykiams su vaiku.
Politinio – visuomeninio judėjimo KOOS/TOGETHER vadovo A. Petersono persekiojimas prasidėjo, kai jis 2023 metų pavasarį apsilankė Donecke ir Mariupolyje ir davė interviu Rusijos žiniasklaidai.
Pasak kaltinamojo akto, nuo 2022 m. spalio iki 2023 m. kovo Petersonas „veikdamas Rusijos nurodymus padėjo Rusijos valdžiai vykdyti nesmurtinę veiklą, nukreiptą prieš Estijos nepriklausomybę ir suverenitetą“.
Jam gresia laisvės atėmimas nuo šešerių iki 20 metų arba įkalinimas iki gyvos galvos, jei jis bus pripažintas kaltu.
Penkių parų areštas A. Astraukaitei
Rugpjūtį mėnesį Vilniaus apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi nepanaikino ankstesnį miesto apylinkės teismo sprendimą skirti žinomai visuomenininkei, mokytojai A. G. Astrauskaitei penkių parų areštą už nepagarbą teismui.
Kaltinamoji riaušių prie Seimo politinėje byloje A. G. Astrauskaitė keletą kartų įspėta dėl netinkamo elgesio teismo salėje. Ji, atseit, triukšmavo, dainavo į mikrofoną, nereagavo teisiamojo posėdžio pirmininko nurodymus, buvo šalinama iš salės.
Atlikti jai skirtą bausmę A. Astrauskaitė atvyko į policiją pati.
Valerijaus Ivanovo deportacijos klausimas stringa teismuose
Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (VAD) spalio 2 d. grąžino Apygardos administraciniam teismui Rusijos piliečio Valerijaus Ivanovo skundą dėl leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo.
Kaip pranešė Teisinio bendradarbiavimo ir komunikacijos departamento patarėja Kristina Belinenė, buvo nutarta pareiškėjo Ivanovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos nutarties priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Kaip žinia, V. Ivanovas dar kartu su likviduojamo Tarptautinio kaimynystės forumo atstovais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu teisiamas už pagalbą vykdant veiksmus prieš Lietuvą.
Migracijos departamentas yra paskelbęs, kad jis bus deportuotas iš Lietuvos pasibaigus šiam procesui.
Latvijos blogerio Dmitrijaus Matajevo byla
Latvijos blogeris Dmitrijus Matajevas kaltinamas standartiniu Baltijos šalyse kriminalu : „sovietinės okupacijos neigimu bei Rusijos agresijos pateisinimu“.
Viename teismo posėdžiu prokuroras komentuodamas peržiūrimus vaizdo įrašus pareiškė: „Vaizdo įrašo pabaigoje Dmitrijus Matajevas paragino sudaryti Latvijos gatvių sąrašą, kurioms, jo nuomone, pasikeitus valdžiai Latvijoje, reikėtų grąžinti istorinius sovietinės okupacijos laikotarpio pavadinimus“.
Šioje vietoje stebina panašių politinių bylų iniciatorių bei kaltintoju visiško absurdo aukštumų pasekęs istorinis neraštingumas bei išvis intelektualinis negailumas.
Matajevas vaizdo įraše pasakoja apie Puškino, Gogolio, Turgenevo ir Lomonosovo gatves. Ką bendro su tuo turi prokuroro minimas „sovietinės okupacijos laikotarpis“?
Turgenevo gatvė Rygoje atsirado 1885 m., Gogolio gatvė – 1902 m., Puškino – 1923 m. (jau prie Latvijos Respublikos, o prieš tai Rygoje buvo Puškino bulvaras). Ir tik Lomonosovo gatvė pavadinimą gavo sovietų valdymo laikais, 1950 m. Iki pervadinimo ji vadinosi Samarino gatve, taip pat garsaus rusų veikėjo.
ESBO posėdyje Lietuvos politinių kalinių ir pabėgėlių pavardės
Teisininkas ir žmogaus teisių aktyvistas Stanislovas Tomas viešai nuo ESBO tribūnos pasisakė apie politines bylas Lietuvoje. Savo kalboje jis paminėjo Neringos Venckienės, Algirdo Paleckio, Erikos Švenčionienės, Ediko Jagelavičiaus bei kitų Lietuvoje persekiojimų dėl savo įsitikinimų žmonių pavardes. Jis taip pat atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į Lietuvos valdžios institucijų nevykdymą ES sprendimų dėl pabėgėlių teisės dalyvauti rinkimuose bei dviprasmišką vyriausybės poziciją nacizmo ir holokausto klausimais.
Ryški ir skambi advokato kalba sulaukė tokio atgarsio, kad renginyje dalyvavusi oficiali Lietuvos delegacija kreipėsi į policiją, siekdama sulaikyti pilietinės visuomenės atstovą.
Pasibaigus konferencijai Stanislovas Tomas buvo sulaikytas ir nuvežtas į areštinę. Tačiau po trumpo pasiaiškinimo aktyvistas buvo paleistas į laisvę.
TA informacija