2024 m. vidurvasarį Pasaulyje ir Lietuvoje atsitiko 2 įvykiai, galintys pakeisti politinę situaciją globaliniu ir nacionaliniu mastu.
Pasaulyje toks įvykis buvo nepavykęs liepos 14 d. pasikėsinimas Pensilvanijoje į JAV kandidato į prezidentus D. Trampo gyvybę, kuris iš tikrųjų parodė dabartinės taip vadinamų liberal – globalistų padėties beviltiškumą. Dabartinės globalinės konfrontacijos laipsnis yra toks didelis, kad įvairios sąmokslo teorijos apie neva šioje vietoje „surengta spektaklį“ yra tiesiog nesąmonė. Kita vertus, apžvalgininkai teigia, kad po šio įvykio D. Trampo šansai laimėti JAV prezidento rinkimus ženkliai padidėjo.
Šiandien tiesiog sprendžiamas mūsų žmogiškosios civilizacijos tolimesnis likimas ir tai kokia forma ji toliau egzistuos: ar mūsų civilizacija bus ir ateityje visiškoje hegemoninėje vergijoje ir elektronineme konclageryje su šios sistemos kontroliuojama „demokratija“ ir totaliniu veidmainiškumu, ar turėtume eiti daugiapolės lygiavertės ir lygiateisės visuomenės be karų ir konfliktų kūrimo keliu?
Ir šiandien pasaulis atsidūrė pačiame istorijos lūžio taške, kuris jį arba pakeis, arba visiškai sunaikins.
Kitas reikšmingas liepos įvykis – tai dalies nesisteminės opozicijos, kuri Seimo rinkimų išvakarėse ketina vienytis aplink buvusio kandidato į prezidentus E. Vaitkaus figūrą, liepos 13 d. sueiga Šiauliuose. Pats E. Vaitkus kiek pakeitė savo strategiją ir dabar į Seimo rinkimus ketina eiti po legaliu politinės „Liaudies partijos“ stogu. Kiek anksčiau panašiu „stogu“ buvo pasirinkta partija „Kartu su Vyčiu“. Toks metimas savaime nėra geras ženklas. O pati vienytojų kompanija, kurios tarpe yra daug asmeniškai ir politiškai įžeistų bei nepatenkintų „sisteminių nesisteminių“ ir „nesisteminių sisteminiu“ veikėjų, gana marga.
Opozicijos vienijimasis – tai svarbus ir aktualus klausimas. Vienytis tikrai reikia, bet, žinoma, ne su visais. Tuo pačiu vienytis reikia ne tik su teisingais vienminčiais. Vienytis arba su visais arba tik su vienminčiais – butu gryna utopija arba sektantiškumas. Šioje vietoje svarbu turėti galvoje, kad politinis susivienijimas netolygus ideologinei vienybei. Tai turėtų suprasti ir priimti visi vienijimosi dalyviai jau pačioje šio proceso pradžioje bei sutarti dėl pagrindinių programinių principų. Ir čia į pirmą vietą iškyla asmenybinės vienijimosi iniciatorių charakteristikos, tarpasmeniniai santykiai ir diplomatija.
Vienytis aplink konkrečią politinę figūrą konkrečiam politiniam tikslui – irgi galimas variantas. Bet tokiu atveju žmogus turi būti visais atžvilgiais patikrintas ir visiškai patikimas bei turintis trinkamą autoritetą visuomenėje ir gyvenimiška patirtį.
Bet kuriuo atveju, situacija Lietuvoje labai priklausys ne tik ir ne tiek nuo įvairių vienijančių ir skaldančių pastangų, kiek nuo globalinių pokyčių pasaulyje. XX amžiuje Lietuva kardinaliai keitęsi trys kartus, pirmiausia dėl geopolitinių pokyčių.
Panašu, kad ir nauji pokyčiai yra neišvengiami.
TA informacija