Lietuvos ūkininkai prisijungė prie bendro Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Austrijos, Norvegijos, Rumunijos ir kitų ES šalių ūkininkų bei fermerių protestų.
Sausio 23 d. į Vilnių iš visų Lietuvos regionų suvažiavo sunkioji protestuojančių ūkininkų technika. Ji buvo užblokavusi beveik visą Gedimino prospektą. Užpildytos buvo ir kitos Vilniaus gatvės. Patys ūkininkai skelbė kad į šalies sostinę atvyko virš 1000 vnt. žemės ūkio ir miškų technikos.
Prie traktorių bei kitokio žemės ūkio transporto buvo pritvirtinti protesto plakatai, Lietuvos ir regionų vėliavos, simboliški karstai bei transparantai pašiepiantys žemės ūkio ministrą K. Navicką.
Protesto akcija buvo planuojama 3 dienoms. Vėliau Vilniaus savivaldybei ūkininkai pateikė prašymą pratęsti protestą. Kaip teigė jų atstovai: „Šia akcija siekiama atkreipti ne tik Valstybės institucijų dėmesį į sudėtingą žemės ūkio situaciją, visuomenės supriešinimą, didelę atskirtį tarp miesto ir kaimo, valstybinių institucijų etiketės „išlaikytinis“ klijavimą žemdirbiui, bet ir pranešti visos Lietuvos žmonėms, kad Lietuvos žemdirbiai toliau taip dirbti ir gyventi negali»
Ūkininkai reikalauja taisyti daugiamečių pievų atkūrimo tvarką, keisti kuro akcizų politiką, gražinti senąją žymėto dyzelino naudojimo tvarką, riboti saugomų teritorijų plėtrą, spręsti vadinamąją pieno krizę, drausti rusiškų grūdų eksportą per Lietuvą. Jie taip pat nepatenkinti bendravimu su žemdirbiais, pasėlių deklaravimu, valstybinių institucijų biurokratija.
Ir panašu, kad savo įspūdingos akcijos dėka ūkininkai bent dalį reikalavimų realizuos, nes Vyriausybė išplatintame pranešime paskelbė, jog Ministrų kabinetas siekia spręsti ūkininkų keliamas problemas, pavyzdžiui, atsiliepiant į reikalavimus dėl žymėto dyzelino ir SND, jau įregistravo Akcizų įstatymo pakeitimus. Bet ar tai iš esmės pakeis Lietuvos kaimo situaciją, kuri priklauso nuo bendros Valstybės politikos?
Deja, ši ūkininkų protesto akcija nesusilaukė kitų Lietuvos socialinių grupių bei masiško visuomenininkų palaikymo. Faktiškai ūkininkai patys atsiribojo nuo tokio palaikymo tikriausiai bijodami savo akcijos politizavimo. Deja, bet vis dar Lietuvoje nesuvokiama, kad be politikos nebūna ekonomikos.
Kita vertus, ūkininkų reikalavimų punktas dėl “rusiškų grūdų tranzito uždraudimo“, nors visa Europa streikuoja būtent dėl ukrainietiškų grūdų ir išvis paramos Ukrainai atsisakymo, verčia abejoti dėl Lietuvos ūkininkų naivumo, bent jau dėl jų akcijos organizatorių situacijos nesuvokimo. Noras protestuoti prieš valdžią ir kartu jai įtikti – tikriausia yra įaugęs į mūsų istoriją ir genus.
Prieš ūkininkų reikalavimus taip pat protestavo ir pasisakė aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai, kurie teigia kad naudojamos ūkiuose trašos kenkia gamtai ir dėl to mūsų šalies ežerai ir tvenkiniai virsta dumblinomis balomis, atgrasiomis ne tik žmogui, bet ir lieka be gyvybės požymių. Ir tai irgi tiesa.
Akivaizdu, kad kol galingame proteste nesusivienys išnaudojama ir kiršinama Lietuvos dauguma, tol jokių apčiuopiamų teigiamų rezultatų žmonės nesulauks.
TA informacija