Nacistinės Vokietijos metais buvo atliktas eksperimentas, kurio tikslas – išvesti elitinę žmonių veislę.
Tam buvo atrinktos geriausios vokietės ir geriausi vokiečiai, kurie turėjo puikų genofondą, puikius intelektinius gebėjimus ir fizines savybes.
Po kurio laiko šios poros susilaukė vaikų, kuriems buvo sudarytos specialios sąlygos, jie buvo prižiūrimi įvairių specialistų, savo srities profesionalų. Tačiau ne vienas iš šių vaikų, kaip tikėtasi, o jų buvo kelios dešimtys, netapo unikaliu. Dar daugiau, kaui kurių jų vystymasis buvo atsilikęs.
To priežastis, svarbiausio dalyko – dėmesio, meilės ir šilumos – trūkumas, kurių negali duoti joks specialistas, bet gali duoti pati prasčiausia, net ir nelabai išsilavinusi mama. Šie vaikai augo ir vystėsi tarsi inkubatoriuje, niekas su jais šiltai nebendravo, mylinčiai neapkabino, dėmesingai nesidomėjo jų vidiniu pasauliu. Jos tiesiog bandė tobulinti.
Eksperimentas parodė, kad žmogus gali visapusiškai vystytis tik meilės ir bendravimo atmosferoje. Jokios saviraiškos ar asmenybinio tobulėjimo programos nepasieks savo tikslo, jei nebus patenkintas šis bazinis, bet dažnai neįvertinamas poreikis.
O jis būna tik šeimoje ir tik teisingai bei humaniškai organizuotoje visuomenėje.
TA vertimas
Šaltinis: https://t.me/dnevnikitg