Klaipėdos Nemirtingojo pulko koordinatorius, pilietinis aktyvistas ir knygų leidėjas Aleksejus Greičius jau beveik metus iš keturių jam Lietuvos teismo paskirtos bausmės praleido pataisos darbų kolonijoje Pravieniškėse, 60 km nuo Vilniaus. Liko trys metai. Su jo onkologine diagnoze tai, žinoma, yra rimtas išbandymas…
O visa Aleksejaus, beje, pasaulio teisuolių – lietuvių mokytojų anūko, vokiečių okupacijos metais išgelbėjusio žydę Sarą Kantor, kaltė tik ta, kad jis nepakluso specialiųjų tarnybų rekomendacijoms nustoti bendrauti su draugu iš Kaliningrado.
Lietuvos Saugumo tarnybos teigimu, jo draugas, neva, yra aktyvus FSB pareigūnas ir užsiima žvalgybos veikla Lietuvoje. Tačiau jam nebuvo pateikti jokie to įrodymai, Alioša nepatikėjo, nusprendė viską išsiaiškinti pats. Ir galų gale pats Aleksejus Greičius buvo paskelbtas „šnipu“ ir atsidūrė kalėjime.
Niekas nepadėjo! Nei liudininkų parodymai, nei tėvo-žurnalisto nuopelnai, nei Saros Kantor vaikų ir anūkų užtarimas, nei teisiamojo liga. Ir svarbiausia, kad net visiškas Aleksejaus „šnipinėjimo“ faktų nebuvimas teisėjui nepadarė jokio įspūdžio. Visai kaip garsiojoje amerikiečių komedijoje „Džiaze tik merginos“ – pamenate? “Kiekvienas turi savo trūkumų!…”
Teismas pripažino, kad A. Greičius rinko ir perdavė Rusijos žvalgybai informaciją, kuri nesudaro valstybės paslapties. Bet tai vis vien nusikaltimas. Deja, taip „šnipinėjimo“ sąvoka aiškinama Lietuvos baudžiamajame įstatyme.
Bet kokia informacija, net ir nuotraukos iš šventinių renginių karo veteranams, kuriuos organizavo ir vedė „Nemirtingojo pulko“ koordinatorius Klaipėdoje, perduotas, atseit, „FSB pareigūnui“, jeigu jį tokiu laiko politinė policija, gali baigtis laisvės atėmimu…
Apskritai, veršelis su ąžuolu susibadė, bet nulaužė tik savo ragus. Pirmosios instancijos nuosprendį apginčyti Apeliaciniame teisme nepavyko, o Aukščiausiasis Teismas jo skundo tiesiog nepriėmė.
Aleksejaus tėvas, žinomas Lietuvos rašytojas ir žurnalistas Rimantas Greičius dabar ruošiasi išsiųsti šalies prezidentui adresuotą peticiją su malonės prašymu savo jauniausiam sūnui. Jis tiesiog bijo nesulaukti jo būdamas 85 metų …
IŠTRAUKOS IŠ ALEKSEJAUS GREIČIAUS LAIŠKO
„10.07. 2023. Atsiprašau už ilgą tylą. Kaip bebūtų keista, yra problema su laisvalaikio praleidimu, nors tai, žinoma, yra labiau pasiteisinimas. Ypatingų pasikeitimų nebuvo. Darbas, „namai“… Daugiausia laiko praleidžiama bendraujant su žmonėmis tiek darbo metu, tiek po jo.
Žinoma, galima bet ką atstumti, bet tai ne mano būdas. …kai kas ateina prašyti pagalbos parašyti prašymą administracijai ar kreipimosi į valstybines institucijas.
Tačiau dažniausiai laikas praleidžiamas pokalbiams su draugais – turiu du, manau, apie juos rašiau. Vienas iš jų, Viktoras, mokosi (ir sėkmingai) skaityti ir rašyti rusiškai (būtent ranka rašytus tekstus, su spausdintais nekyla problemų), moko mane lenkų kalbos. Šiaip man dar 3 metai kalėjimo, negaliu leisti išdžiūti smegenims. Kalbų mokymasis yra geriausias tam būdas.
Beje, aš papasakojau Viktorui apie Tanią Andrijec. Jis labai dėl jos nerimauja, nors, žinoma, asmeniškai jos nepažįsta. Paskutiniame mano laiške jai taip pat yra jo žinutė, tačiau lenkų kalba. Daugelis žmonių dėl jos nerimauja. Vis dėlto, 22 metai, tiesiog vaikas …
Gyvenimas čia apskritai yra ramus. Išskyrus vieną idiotą, kuris mėgsta nacių sveikinimą ir šūksnį „Heil Hitler“. Šiandien aš negalėjau atsispirti, atsakiau: „Hitler Kaput! ir pakėliau ranką pionieriaus sveikinimu. Provokatorius. Susitvarkysiu ir su tuo.
Natūralu, kad daug kalbama apie karą. Bet aš į šias kalbas nesikišu. Stebina tik tada, kai apie tai kalba žmonės, kurie nežino nei savo šalies, nei pasaulio istorijos. Bet stengiuosi vis priminti sau, kur esu.
Apskritai čia daug jaunimo. Padarytų nusikaltimų yra įvairių. Tačiau didelis minusas – analitinio mąstymo, logikos stoka, nesugebėjimas apgalvoti vieno ar kito žingsnio pasekmes net ir smulkmenose… Stengiuosi neapibendrinti, bet apskritai vaizdas baisus.
Nerašysiu apie sveikatą, nenoriu skųstis. Bet kokiu atveju aš išgyvensiu nepaisydamas visų fašistų. O tada – kaip kris korta. Aš nerašau dienoraščio. Nėra apie ką ypatingai rašyti – rutina.
Atrodo, kad viska papasakojau apie savę. Kaip pas Jus? Kaip kolegos?
Džiaugiausi, kad Michailovui bausmė iki gyvos galvos pakeista 10 metų kalėjimu. Manau, tai irgi laikina – Strasbūre jau guli panašių nuteistųjų apeliacija dėl šių paskalų.
Didelis sveikinimas visiems!
Aleksejus”
Gera žinia ta, kad rugpjūčio pabaigoje, jei viskas klostysis gerai, Aleksejui bus suteiktos trijų dienų atostogos, kurias jis galės praleisti savo namuose su tėvu. Jie nesimatė jau metus…
Ala Berezovskaja
Алла БЕРЕЗОВСКАЯ, журналист
(TA vertimas į lietuvių kalbą)