Birželio mėnesi minimos dvi istorinės datos. Birželio 22 d. sukanka 82 metai nuo tos dienos, kai nacistinės Vokietijos kariauna įžengė į Lietuvą. Per visą hitlerininkų okupacijos laikotarpį Lietuvos teritorijoje žuvo 700 000 žmonių – vietinių gyventojų ir čia atvarytų civilių bei karo belaisvių.
Bet Lietuvos valdžia šios skaudžios datos nemini. Ji iš viso beveik neprisimena nacių okupacijos. Ji mini kitą gretimą datą – birželio 23 d. -tai vadinamo „Sukilimo“ dieną, kuomet, iš dalies nacių paruošti, iš dalies propagandos paveikti būriai Lietuvos vyrų pradėjo ne tik šaudyti raudonarmiečius, bet ir žudyti žydus, jų vaikus ir senelius, tarybinius ir komjaunimo darbuotojus.
Tądien prasidėjo faktiškas Lietuvos žydų genocidas, nusinešęs myriop apie 190 000 t. y. per 90 procentų visos Lietuvos žydų diasporos. Tokio intensyvumo genocidas yra išskirtinis reiškinys Europos istorijoje.
Dabar istorikų aiškiai įrodyta, kad menamas birželio 23-iosios įvykių organizatorius – Lietuvių Aktyvistų Frontas (LAF) – tebuvo eilinė figūra didžiojoje hitlerininkų žaidimo lentoje, tik įrankis palengvinti “Drang nach Osten”. Hitlerininkai tiesiog pasinaudojo tam tikrų Lietuvos elito sluoksnių noru susigrąžinti valdžią bei kai kurių suklaidintų viltimis dėl esą atkuriamos nepriklausomybės A. Hitleriui kuriant “naująją Europą”.
Dešiniojo politinio Lietuvos elito noras savo ideologinių šaknų ieškoti birželio sukilime ir LAF’e, garbinti ir šlovinti vietinius nacių kolaborantus yra geriausias įrodymas jo antiliaudiškos ir iš esmės antivalstybinės veiklos. Tokia pozicija kompromituoja Lietuvą pasaulio akyse. Bet ją bandoma pateisinti falsifikuojant Antrojo pasaulinio karo istoriją bei perdedant atsakomybe už jo pradžią Tarybų Sąjungai. Arba tiesiog sulyginant fašizmą ir komunizmą, TSRS ir Hitlerinę Vokietiją.
Tereikia peržvelgti autentiškus Lietuvių Aktyvistų Fronto (LAF) dokumentus (publikuotus knygoje „The Preconditions for the Holocaust: Anti-Semitism in Lithuania. (Holokausto prielaidos: antisemitizmas Lietuvoje.) Liudas Truska, Vygantas Vareikis), kad įsitikintum, jog LAF buvo pro-nacistinė, anti-semitinė organizacija. „Izraelio erkių ruja“, „siurbelės“, kurias su šaknimis išraus ir „Lietuvos žemę išvalys“ „lietuviai arijai“ – tai tik keletas pavyzdžių iš LAF žodyno.
Raudona šių dokumentų, rašytų prieš pat „sukilimą“, gija – atviras pažadas komunistams ir žydams, kad, įvykus „sukilimui“, jų laukia mirties bausmė. Bei pažadas-masalas vietiniams kolaborantams – „jeigu uoliai tarnausite vokiečiams, žydų turtas pereis jums“. Taip ir įvyko. Daugelis dėl turtų tepėsi rankas kraujais. Antai birželio 23-osios diversijai tik prasidėjus, vokiečiams dar neįžengus į atskiras LTSR vietoves, jose vietiniai nacių kolaborantai jau pradėjo brutaliai žudyti civilius, komunistus, žydus.
Visa tai – labai nepatogūs faktai daug kam Lietuvoje ir kai kuriose ES šalyse. Todėl oficiozinė propaganda meta visas pajėgas juodindama Tarybinį laikotarpį ir Didžiąją Pergalė, kad tik kas nors neprisimintų vietinių nacių pakalikų, kurių dalis virto “miško broliais ir laisvės kovotojais”, darbų.
Fašizmą nugalėjo TSRS. Bet Pergalės kaina buvo didelė. Tarybų Sąjunga prarado 27 milijonus savo sūnų ir dukterų. Jeigu kiekvieną jų pagerbti tylos minute, pasaulis tylės daugiau nei 50 metų.
Svarų indėlį, kovojant prieš hitlerinį fašizmą bei vaduojant nuo hitlerininkų ne tik savo Tėvynę, bet ir kitas Tarybų Sąjungos teritorijas, įnešė ir Tarybų Lietuva.
1942 metais pradėjo savo didvyriškos kovos kelią legendinė Šešioliktoji Lietuviškoji Divizija, kuriai (tam tikrais laikotarpiais) vadovavo generolai Feliksas Baltušis-Žemaitis, Vladas Karvelis, Adolfas Urbšas.
Visus geros valios žmones kviečiame paminėti skaudžią birželio 22-osios datą bei pagerbti kritusius kare tarybinius kareivius ir visus Lietuvos bei pasaulio antifašistus.
TA informacija