Įstatymo projektas dėl Europos žiniasklaidos laisvės pateiktas svarstyti Europos Parlamentui. Šiuo įstatymu siekiama suteikti Europos Komisijai didesnius įgaliojimus kontroliuoti Europos žiniasklaidos erdvę. Europos pareigūnai panorėjo įgyti naujų galių: jau Europos Sąjungos platybėse nustatyti, kas yra „tiesa“, o kas „jos iškraipymas“.
O viskas prasidėjo gana paprastai: „Rusijos propagandai žodžio neduosime“, „Apsaugosime ES piliečius nuo agresyvių piktavališkos Rusijos žiniasklaidos naratyvų“ ir panašiai! Matyt, atėjo laikas eiti toliau ir įvesti cenzūrą dabar jau savo žmonėms ir svarbiausia – vardan jų pačių saugumo ir gerovės! Europos Sąjungos piliečių nuomonė vis daugiau prasilenkia su ES politinio elito ketinimais. Ir jei prieš tai kitoks požiūris ES informacinėje erdvėje buvo tiesiog marginalizuojamas ir ribojamas pusiau administracinėmis priemonėmis, tai dabar galima kalbėti apie įteisintą persekiojimą.
Ir čia, žinoma, įkvepiantis pavyzdys Europos biurokratams – Baltijos šalių informacinė praktika, kur žurnalistų disidentų baudžiamasis persekiojimas iškeltas į valstybinės politikos lygį.
Pats naujosios Europos iniciatyvos tekstas tobulas savo žodine gražbylyste ir ekvilibristika : terminas „pliuralizmas“ minimas 64 kartus, „nepriklausomybė“ – 49, „skaidrumas“ – 43, „laisvė“ – net 59 kartus! «Šiandien pirmą kartą siūlome bendras žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo apsaugos ES garantijas», – pareiškė už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jurova.
Senai pastebėta: kuo daugiau ir garsiau kalbama apie kokį nors reiškinį, tuo mažiau jo lieka tikrovėje. F. Engelsas buvo teisus, kai dar XIX amžiuje Vakarų Europos buržuazinę demokratiją pavadino „įsikūnijusia veidmainyste“. Matyt, garsioji Orwello knyga „1984“ yra savotiškas žinynas dabartiniams Europos politikams.
TA informacija