Prieš 100 metų Maskvoje (1922 m. gruodžio 30 d.) buvo įsteigta Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjungą (TSRS)– iš esmės naujas valstybinis darinys, kuris egzistavo iki 1991 m. gruodžio.
Taigi, matuojant istoriniais mastais Tarybų Sąjungos egzistavimas buvo gana trumpalaikis reiškinys, kuris telpa į vieno žmogaus vidutinės trukmės gyvenimą.
Beveik 50 metų Tarybų Sąjungos sudėtyje gyvavo ir Lietuva kaip Lietuvos Tarybinė Socialistinė Respublika (LTSR).
Kaip sakoma, galima be galo stebėti, kaip dega ugnis, kaip teka vanduo ir kaip politikai ginčijasi, kodėl žlugo Tarybų Sąjunga. Kai kuriuos tai vis dar liūdina. Kiti dėl to vis dar laimingi.
Vieni ir toliau siunčia prakeiksmus šiai globalinei supervalstybei, kuri įėjo į istoriją. Kiti iki šiolei nepavargsta žavėtis TSRS galia, didžiuotis jos pasiekimais – tarp jų Pergale prieš nacistinę Vokietiją, pirmuoju žmogumi kosmose – Juriju Gagarinu bei viešpatavusiam socialiniam teisingumui ir „tarybiniams žmonėms būdingam pasitikėjimui ateitimi“.
Deja, pamiršdami, kad socialinis teisingumas nebuvo visiškas (bet, žinoma, didesnis nei dabar), ir „pasitikėjimas ateitimi“ virto netikėtu ir greitu tiek TSRS, tiek viso to, kas suteikė šį pasitikėjimą, žlugimu.
Tarybų Lietuvoje per TSRS laikotarpį irgi daug kas pasikeitė. Pramonės produkcijos gamyba keliasdešimt kartų viršijo prieškario. Savo gamybos prekes Lietuva eksportavo į daugiau nei 90 užsienio valstybių, tarp jų į Japoniją, Angliją, Šveicariją ir kitas. Buvo sukurta galinga nacionalinės kultūros ir mokslo materialinė-techninė bazė. Buvo atidaromos vis naujos mokslo ir mokymo įstaigos, poliklinikos, teatrai, bibliotekos. Strateginės prekės – duona ir vaistai, – taip pat komunalinės paslaugos buvo pigiausios pasaulyje.
Lietuva pirmavo tarp kitų Tarybų Sąjungos respublikų pagal lengvųjų automobilių ir sodo sklypų skaičių vienam gyventojui. Tarybų valdžios metais išaugo ir visiškai nauji industrijos centrai: Naujoji Akmenė, Elektrėnai, Sniečkus (Visaginas) ir kt. Iki šiolei tikriausiai apie 80% Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, mokosi mokyklose, gydosi ligoninėse, važinėja kelias, kurie buvo pastatyti tarybiniais laikais.
Svarbiausias bet kurios santvarkos rodiklis – žmonių tarpusavio santykiai. Šiandien net ir aršiausi tarybinio socializmo kritikai, jeigu jie nors dalinai išlieka objektyvūs, priversti pripažinti, kad santykiai tarp žmonių „gūdžiais“ tarybinio socializmo laikais prie visų materialinių nepriteklių buvo teisingesni, geranoriškesni, draugiškesni, nuoširdesni, šiltesni ir atviresni, vienu žodžiu – žmogiškesni, nei dabartinės kapitalistinės „laisvės ir demokratijos“ laikotarpiu.
Vyresnės kartos žmonės gali puikiai susivokti, kaip pasikeitus visuomeninei santvarkai, pasikeitė ir jie patys. Kaip visus pradėjo valdyti kapitalistinės santvarkos pagrindinė vertybė ir tikslas – pelnas ir pinigai. Kaip visos neigiamos žmogiškosios savybės bei siekiai, kurie leidžia tobulai tarnauti šiam tikslui ir atstovauti šioms vertybėms, dabar gyvenimiškai, teisiškai, politiškai ir ideologiškai „įprasmintos“ ir įteisintos.
Sociologinės apklausos rodo, kad tarybinė praeitis vis labiau mitologizuojama ir pozityvioji mitologija šioje vietoje yra daug didesnė už neigiamą. Beje, ir jaunimo tarpe.
Tarybinis eksperimentas buvo bandymas peršokti tiesiai į ateitį. Ir šia prasme „buvusios TSRS“ patirtis yra neįkainojama kuriant ateities projektą, įskaitant visos žmonijos ateitį.
Istorijos paviršiuje išliko gausybė galingos tarybinės civilizacijos „nuolaužų“ – materialinių ir dvasinių. Svarbiausia, – išliko ir gyvena žmonės, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie tarybinės santvarkos kūrimo ir funkcionavimo, gimė ir užaugo jos aplinkoje ir įtakoje. Gyvena ir jų vaikai bei vaikaičiai. Gyva ir istorinė bei socialinė atmintis.
Tarybų Sąjunga mirė, bet neišnyko. Ji ir negalėjo išnykti. Pernelyg grandiozinis ir pernelyg savalaikis buvo tarybinis istorijos laikotarpis. Ir dar visai istoriškai netolimas. Ir dirbtinai ištrinti šį laikotarpį iš istorijos irgi nepavyks.
Praeitis niekada nemiršta iki galo, ypač šalių ir valstybių gyvenime. Net sutrypta dabarties ir palyginus trumpalaikė, Tarybų Sąjunga nenugarmėjo į praeitį be pėdsakų. Ji ištirpo ateityje ir vis grįžta į mūsų gyvenimą įvairiais pavidalais.
TA informacija