Socialiniuose tinkluose plačiai pasklido dokumentas, pagal kurį iš valstybės biudžeto skirti 17 000 eurų buvo išleisti Aleksoto šaulio Antano Kasparavičiaus paminklo atstatymui. Nusprendžiau atlikti savo tyrimą, kad išsiaiškinčiau, kam realiai buvo išleista tokia didelė suma.
Spalio 14 dieną Kauno senosiose Aleksoto kapinėse atidengtas paminklas šauliui Antanui Kasparavičiui (po restauracijos!). Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Albertas Dapkus, Seimo nariai, tarp jų ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kultūros komiteto narė Liuda Pociūnienė, klubo prezidentas Vladas Putvinskis-Putvis, Stasis Ignatavičius, Aleksoto draugijos atstovai ir kiti svečiai .
Ceremonija, kaip teigiama oficialiame Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios brigados puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta nuotrauka, buvo gana prasta. Ir pats paminklas nėra paminklas, kurio kaina buvo 17 000 eurų! Ryškios atidarymo ceremonijos tikėtis neverta, nes A. Kasparavičius nebuvo didelis Lietuvos didvyris. Žurnale “Trimitas” jis paminėtas tik 1926 metais: “Aleksotas. Kauno priemiestis. Rugpjūčio 4 d. žuvo šaulys Antanas Kasparavičius. Aleksoto lankininkai iškilmingai palaidojo savo narį, palydėdami iš namų į Aleksoto kapines. parapija su savo vėliava ir dūdų orkestru grojo laidotuvių maršą. Laidotuvėse dalyvavo ir Šančių šaulių būrys“.
Paminklas A.Kasparavičiui buvo pastatytas 1930 m., tačiau laikas ir gamta padarė savo. Iš ilgai juo rūpinusios Julijos Iskevičenės prisiminimų: „Paminklas buvo išspaustas didingo medžio šaknų ir stipriai pasviręs, apleistas ir neprižiūrimas. Ant paminklo buvo vos pastebimas užrašas: „Čia guli lankininkas Antanas Kasparavičius. 1888-1926 Poilsis laisvoje Lietuvos žemėje. Vytauto Didžiojo IV būrio šaulys. 1930“.
Čia iškyla papildomas klausimas, kad visiškai nepažįstamas asmuo (šiuo atveju Julija Iskevičienė), kuri, vedama aukštų tikslų ir siekdama pagarbos mirusiesiems, nebuvo išgirsta valdžios. Tačiau ta pati, tik valdžios išsakyta idėja (pagaliau pinigų plovimo tikslu) plačiai pristatoma kaip dar vienas labdaros renginys.
Paminklo atkūrimo darbai buvo atlikti Vlado Putvinskio-Putvio klubo iniciatyva, o juos organizavo Kauno savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Maulius Rimas savivaldybės biudžeto lėšomis. Pagal oficialius dokumentus rangovu buvo bendrovė „Statybų laikas“, kurios generalinis direktorius yra Kęstutis Gridas. Įmonė užsiima kultūros paveldo objektų statyba, rekonstrukcija, restauravimu, apdaila ir priežiūra. Vėliau M. Rimas ir K. Gridas pasirašė 17 000 eurų vertės restauravimo darbų teikimo sutartį.
Bet tolimesnių paieškų metu pavyko gauti paminklo atkūrimo išlaidų sąmatą. Pagal sąmatą, statybinėms medžiagoms, kurios būtinos restauruojant šį paminklą, išleista kiek daugiau nei 630 eurų (639,38 euro). Kyla klausimas, kur dar 16 000 eurų?! Bet, remiantis tuo, kad oficialioje Lietuvos viešųjų pirkimų svetainėje nėra informacijos apie paminklo šauliui A. Kasparavičiui Aleksoto kapinėse Kaune restauravimo paslaugų sutarties sudarymą, galime daryti išvadą, kad kai kurie pareigūnai nusprendė „užsidirbti pinigų“.
Lėšų įgyvendinimo schema gali būti kita. Tikrieji 630 eurų buvo išleisti restauravimo darbams, o likę pinigai, atsižvelgiant į tai, kad jie buvo skirti iš savivaldos biudžeto, buvo padalinti suinteresuotiems dalyviams. Viešųjų pirkimų svetainėje oficialių dokumentų nebuvimas rodo, kad ataskaitų atitinkamai nebuvo.
Kaip dažnai nutinka, už labdaros širmos slepiasi įprastos korupcijos schemos. Be to, įsitraukę pareigūnai nori padidinti savo reitingą vietos gyventojų akyse, kuris po truputį smunka prasidėjus tarybinio palikimo naikinimui.
Tokia yra demokratinė Lietuvos filosofija: „Reikėtų sunaikinti paminklus pripažintiems pasaulio didvyriams, pastatyti mažai žinomiems asmenims, tokiems kaip A. Kasparavičius“.
Tuo pačiu metu nežinomo Lietuvos kario atminimas, kuris turi būti pagerbtas lygiai su visais žuvusiais kariais, tarnauja tam, kad pareigūnai įgyvendintų prekybinius interesus, kurie yra toli nuo visuotinių moralės principų.
Rafal Kowalski