Senatory Poll
Pier Goodmann
PARTY SECRETERY
Vote Now

1886 metų gegužės 1-ąją dieną Čikagoje, JAV – vakarietiškosios „laisvės ir demokratijos“ lopšyje – policija sušaudė 8-ių valandų darbo dienos reikalavusių darbininkų demonstraciją. Šis niekšiškas susidorojimas iššaukė tiek JAV, tiek viso pasaulio darbininkų, socialistų ir apskritai dorųjų žmonių pasipiktinimą. Taip ir gimė Gegužės 1-ios data, kurią žinome šiandien.

Kapitalizmas paremtas oligarchijos viešpatija ir samdomojo darbo jėgos išnaudojimu. Tačiau ši santvarka remiasi ir tam tikra ideologija, tam tikra pasaulėžiūra. Ji yra tokia: žmogus – iš prigimties savanaudis gyvulys. Ir esą tos prigimties niekas – nei jokios reformos, nei jokios revoliucijos – absoliučiai niekas – nepakeis. O jei nepakeis, vadinasi, tą prigimtį reikia priimti. Ir, priėmus, kurti tokią visuomenės sanklodą, kurioje egoistiški individai galėtų nevaržomai siekti atitinkamai egoistiškų savo privačiųjų tikslų. Ir šiuo pagrindu buvo sukurti didžiuliai turtai mažumai, pasiekti mokslo bei technikos laimėjimai. Tačiau buvo ne tik nuskurdintas, bet nužmogintas pats žmogus!

Šitam projektui kairieji priešpastatė socialistinę alternatyvą – ne išnaudojimu, bet visuomenine nuosavybe, bendru darbu ir liaudies savivalda paremtą santvarką. Ir ne tik: mūsų idėjiniai pirmtakai atmetė buržuazinį požiūrį į žmogų! Žmogus – būtybė dvejopa: iš tiesų, jame yra ir zoologinis – gyvuliškas, bet yra ir tikrai žmogiškasis – dvasiškasis (ar, kaip tikintieji sakytų – dieviškasis) pradas. Ir, neabejotinai, egzistuoja materialinė-technologinė pažanga. Tačiau tikroji, kultūrinė, dorovinė – žmogiškoji pažanga, pasireiškia tada, kai žmogiškasis, dvasiškasis pradas žmoguje ima viršų zoologinio atžvilgiu. Ir šia prasme – žmogiškoji prigimtis, tai ne konstanta, bet procesas. Kairieji tarė: žmogus žmogui gali būti ne vilkas, bet draugas, bičiulis ir brolis!

Ir kad tai pasiektume, reikia vietoj kapitalistinės santvarkos sukurti humanistinę. Skirtą ne kapitalui, o Žmogui. Tačiau tokia naujoji ekonomika tebus tik sąlyga tikrajam tikslui – žmogaus kūrybinių jėgų išlaisvinimui ir pažadinimui. Susvetimėjimo panaikinimui. Nužmoginimo panaikinimui. Vadinasi, Kairiosios Alternatyvos tikslas – atsikovoti, susigrąžinti tikrąjį, žmogiškąjį Žmogų!

Ir XX amžiuje šios idėjos nemaža dalimi buvo įgyvendintos socialistinių šalių stovykloje. Buvo ir 8-ių valandų darbo diena, ir švietimas, ir sveikatos apsauga, ir būstas, ir žmogiški tarpusavio santykiai. Formavosi nauja visuomenė, nauja kultūra, naujas žmogus (ne gyvulys, ne vartotojas, o kūrėjas).

Šiandien globaliniu mastu ir mūsų regione įsigalėjo kapitalizmas. Jo periferijos kraštuose išgriauta pramonė ir žemės ūkis, ištisos tautos paverstos pigios bet kvalifikuotos darbo jėgos rezervu Vakarų pasauliui. Tuo tarpu pačiuose Vakaruose dirbančiųjų iškovojimai patiria visapusišką eroziją. Dar daugiau – klasikinį, modernistinį kapitalizmą keičia postmodernistinis postkapitalizmas, globaliu „skaitmeniniu konclageriu“ paremta transnacionalinių korporacijų liberal-fašistinio tipo diktatūra. Pasaulinis blogis sugrįžo neoliberaliu pavidalu. Neoliberalizmas yra bet kokios nepriklausomos raidos ir demokratinių normų priešas. Vakarų politinės sistemos išsigimė į absoliučią autokratiją. Buržuazinis elitas prarado ryšį su laisvės bei humanizmo liaudiškomis ir tautinėmis vertybėmis ir tradicijomis. Kapitalistiniai globalistai sukūrė pasaulinę ištisų šalių ir tautų apiplėšimo sistemą, vykdo agresijas prieš kitas šalis, kišasi į jų vidaus reikalus, privatizuoja jų valstybinį suverenitetą, rengia „spalvotas revoliucijas“, kuria ir palaiko įvairias teroristines grupuotes. Demokratijos suvaržymai, žodžio ir informacijos laisvės apribojimai, kitaminčių persekiojimai, žmogaus teisių pažeidimai, „vaivorykštiniųiškrypimų plėtra, moralinis – psichologinis mobingas, istorijos falsifikavimai, paminklų griovimai, karo kurstymas, kaimynų demonizavimas, įvarus informaciniai feikai visa tai tapo mūsų pasaulio, tame tarpe ir mūsų Lietuvos, kasdienybe.

Dabartinės globalinės geopolitinės priešpriešos sąlygomis kairiosios idėjos įgyja naują aktualumą, nes tik naujas kairysis-patriotinis projektas gali tapti alternatyva atšliaužiančiam kosmopolitiniam nacizmui. Šios idėjos lai atgimsta senųjų kovingų proletarinių tradicijų pagrindu, tarp kurių yra ir Gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo žmonių solidarumo diena.

TA informacija