Kiekvienais metais spalio 5-ąją daugiau nei šimtas pasaulio šalių mini Tarptautinė mokytojų dieną. Tai visų mokytojų, dėstytojų ir švietimo darbuotojų profesinė šventė – diena, kurią švenčiamas mokytojų vaidmuo ir nuopelnai kokybiško visų lygių ugdymo procese, taip pat jų neįkainojamas indėlis į visuomenės raidą.
Deja, mūsų šalyje mokytojams ir dėstytojams tenka dirbti vis blogėjančiomis sąlygomis ir stebėti kasmet progresuojantį švietimo sistemos degradavimą. Sistema faktiškai „gamina“ diplomuotus bedarbius. Didėja „švietėjiška“ jaunu žmonių emigracija. Mokytojai ir dėstytojai paversti protinio darbo baudžiauninkais.
Dėl begalinių „reformų“ mokytojo padėtis ne tik ne gerėja, bet nuolat blogėja. Blogėja ir materialine, ir socialine, ir kvalifikacine prasme. Kartais net susidaro įspūdis, kad reformos nukreiptos būtent prieš mokytojus, kad juos stengiamasi sunaikinti kaip „klasę“. Tuo pačiu jos neišvengiamai nukreipiamos ir prieš mokinius.
Mokytojas ir mokinys – vieninga ir vientisa sistema. Ir mokytojo situacijos blogėjimas neišvengiamai atsiliepia mokiniui. Jokie kompiuteriai ir programos negali pakeisti gyvo ir dvasingo mokytojo asmenybės bendravimo su mokiniu. Atėję į mokyklą vaikai mato užguitą ir varganą mokytoją, kuris turi tik pareigas ir neturi jokių teisių. Jis galvoja ne apie tai, kaip mokyti vaikus, o kaip išgyventi pačiam.
Pagrindinė šios situacijos priežastis – tai įsigalėjęs mūsų švietimo sistemoje ydingas principas: mokiniai yra paslaugų vartotojai, o mokytojai – paslaugų tiekėjai. Bet žmonės, mokytojai ir mokiniai, su kuriais turi reikalų švietimo sistema – tai ne Gariūnų turgus, jie negali būti prekinių-piniginių santykių objektai.
Jeigu ir toliau bus žeminamas mokytojas, jeigu ir toliau dėl finansinių ir politinių priežasčių bus bloginama mokyklos kolektyvo psichologinė ir moralinė atmosfera tai socialinis mokytojų elgetavimas bei jų totalinis išnaudojimas peraugs į dvasinį visos švietimo sistemos nuskurdinimą ir galutinį degradavimą.
Pirmaeiliai valstybės uždaviniai švietimo sferoje – tai atkurti mokytojo profesijos visuomeninį prestižą, užtikrinti švietimo ir mokslo demokratiškumą, masiškumą bei prieinamumą visiems visuomenės sluoksniams, mokymosi programose numatyti specializacijos ir plataus humanitarinio išsilavinimo suderinamumą, įvesti garantuoto įdarbinimo po studijų sistemą bei sugrįžti prie konstitucinių nemokomo išsilavinimo principu.
Akivaizdu, kad jokios reformos „iš viršaus“ tokių tikslų nerealizuos. Keičiasi valdžios, keičiasi ministrai, bet švietimo sferoje niekas iš esmės nesikeičia. Situacija tik blogėja. Net ir elementarus jaunosios kartos raštingumas jau tampa problema. Tik susitelkus visai mokykliniai ir akademiniai bendruomenei, tėvams, visuomeninėms organizacijoms ir pedagogų profsąjungoms galima sustabdyti švietimo sistemos griovimą ir užtikrinti geresnę ateitį mūsų vaikams.
TA informacija
***
Skubu į mokykla…
Rytas. Skubu į mokyklą ir mane mokyklos koridoriuje sustabdo kolegė. Ji klausė, ar planuoju streikuoti. Atsakiau, kad taip. Ji taip pat žada streikuoti. Mes pradedame pokalbį.
Veronika, bet aš nesuprantu… Kodėl ne visi mokytojai streikuoja? Ar jiems viskas tinka? Ar patinka savęs negerbti?! Klausimų daug, bet vieno teisingo atsakymo,matyt,nėra…
Tačiau suvokiame, kad be mokytojų nebūtų: gydytojų, politikų, policininkų ir t.t. Mokytojai yra visų kitų profesijų pagrindas! Kaip bežiūrėsi, bet tai tiesa.
O dabar kreipiuosi į visus Lietuvos mokytojus!
Mokytojai, ar žinote, kad būtent jūsų rankose Lietuvos švietimo ateitis! Jeigu visi( visi iki vieno)pradėtų streikuoti bent jau 5d.d. ledai pajudėtų! NES:
1. Tai būtų didžiausias streikas Lietuvoje.
2. Valdžia suvoktų, kad realiai nėra kam mokyti vaikų.
3. Be mokytojų griūna visa sistema.
Tęsti toliau, ar gana?
Per tas 5 d.d. juk alkani nebūsite. Elektros, vandens jums niekas neatjungs. Toliau sėkmingai turėsite socialines garantijas. Galėsite išgyventi, susimokėti už visas paslaugas.
BET per tas 5d.d. Valstybėje įvyks didelis chaosas, kurį valdžia turės sutvarkyti čia ir dabar.
SUSIVIENYKIME bent vieną kartą!
P.s. Mes galime! Aš tikiu!
AČIŪ MANO MOKINIAMS IR JŲ TĖVAMS UŽ PALAIKYMĄ!