Senatory Poll
Pier Goodmann
PARTY SECRETERY
Vote Now

Vasario 16 d. Lietuva švenčia savo 105 – ąsias metines. Šią datą buržuazinis Lietuvos elitas kiekvieną kartą bando pristatyti kaip visų Lietuvos žmonių istorinę šventę. Nepriklausomybės kovų mitologija laisvai liejasi iš visų TV ekranu ir oficiozinių interneto portalų, skamba fanfaros ir ditirambai. Tiesa, ši karta tarptautinė bei socialinė situacija ir Vakarų pasaulio krizė kiek apribojo šventinį šalies gyventojų entuziazmą bei iškilmių mastą.

Kaip žinia, nepriklausoma Lietuvos respublika susiformavo audringų 1918-1919 metų sūkuryje, kai Lietuvos teritorijoje veikė dvi socialiai priešingos valdžios institucijos – buržuazinė Lietuvos Taryba ir V. Mickevičiaus – Kapsuko proletarinė Vyriausybė. Pilietinė klasinė kova tarp jų anuomet baigėsi buržuazinės Lietuvos pergale.

Šiandien užvaldžiusių mūsų šalies finansų sistemą Skandinavijos bankų analitikai, žongliruodami tik jiems žinoma statistika, teigia, kad dabartinė „nepriklausoma“ Lietuva niekada savo istorijoje dar taip gerai negyveno… Bet, deja, nemažai Lietuvos gyventojų daliai tai visom prasmėm liūdnas istorinis etapas.

Lietuva lyderiauja Europoje ir pasaulyje pagal savižudybių, alkoholizmo, korupcijos lygį, pagal socialinės atskirties laipsnį ir infliacijos koeficientą, o šiandien dar ir pagal rusofobijos, sankcionavimo iniciatyvas ir militaristinės retorikos mastą. Tuo pačiu ji yra ES autsaiderė pagal visus socialinius rodiklius, pagal darbo užmokesčio, pensijų, stipendijų, kitų socialinių išmokų didžius. «Nepriklausomos“ Lietuvos laikotarpis – tai sodybų, miestelių, miestų ir pačios valstybės bei pačio žmogaus tuštėjimo metas. Lietuvoje vis mažiau Lietuvos.

Lietuvoje klesti tik stambaus kapitalo ir valdančios politinės klasės sluoksniai bei jos aptarnaujantis šou biznio, teisėtvarkos ir propagandinės žiniasklaidos atstovai, tai yra kapitalistinis elitas. Visi jie sukūrė ir toliau kuria „gerovės valstybę“ sau. Visi jie šiandien ir šlovina „nepriklausomą“ Lietuvą.

Veidmainiškai klykaudama apie demokratijos ir žodžio laisvės apribojimus kaimyninėse šalyse mūsų dabbartinė valdžia net nemirktelėdama pažeidinėja konstitucines žmogaus teises savo pačių valdomoje šalyje. Valdžia organizuoja puolimą prieš demokratiją, vykdo laisvo žodžio ir informacijos, laisvos minties ir nuomonės, mitingų draudimus, įvedinėja cenzūrą žiniasklaidoje, organizuoja teisminius kitaminčių persekiojimus bei jų bauginimo kampanijas.

Lietuvos elitas patyrė istorinę nesėkmę valdant šalį. Jo pagrindinis „pasėkimas“ – nykstanti populiacija, išsigimstanti valstybė ir žmogaus nužmogėjimo procesas. Dabar dar jis atvedė Lietuvą prie pražūtingo karo slenksčio.

Iš dabartinės socialinės ir geopolitinės aklavietės tik Teisingumo Aušra siūlo veiksmingą ir racionalią išeitį: savo programą Į humanišką visuomenę“.

TA informacija