Ukrainos karas ir pandemija pažadino ne vieną žmogų. Vieni pabudę ėmė remti karą, siųsti pinigus, kiti suprato, kad tai yra beprasmiška. Nuo pačių susikurtų sankcijų ir jų sukeltų problemų mes, lietuviai, ir visa Europa kenčiame patys. Ir kuo labiau mes remsime karą, tuo ilgiau visa tai tęsis. Ar mes norime, kad mūsų ekonomika dar kelis metus smuktų vis labiau žemyn? Ar mes norime, kad karas greičiau pasibaigtų?
Įdomiausia yra tai, kad šiais klausimais pradėjo pasisakyti ir akademinės visuomenės atstovai – jie kalba apie karo pabaigą ir beprasmį rėmimą. Šią situaciją pradeda suprasti ir jaunimas. Tai džiugina – vis daugiau žmonių pradėjo kalbėti apie taiką, o ne karo kurstymą.