Šiuo metu mūsų žiniasklaidoje skelbiama daug pagirtinos informacijos apie Visagino miesto atominės elektrinės išmontavimą, kurioje aprašomos, neva, pažangios ir saugios panaudotu branduolinių atliekų laidojimo technologijos. Bet kaip dažnai nutinka, už mūsų valdžios narcisizmo slypi nepatogi tiesa, kurią bandoma nuslėpti nuo Lietuvos žmonių.
Pavyzdžiui, daug metų gamyklos darbuotojai bandė kalbėti apie daugybę kritinių taškų, susijusiu tiek su elektrines darbu, tiek su jos išmontavimu. Pagrindines problemos yra sutelktos saugos, eksploatavimo taisyklių pažeidimo, didelio radioaktyvumo ir padidėjusio gaisro pavojaus srityse.
Problemos esmė slypi tame, kad stotis aktyvios veiklos laikotarpiu visiškai patenkino beveik visos Lietuvos ir dalies šiuolaikinės Europos Sąjungos šalių elektros poreikius. Ignalinos AE pagamindavo apie 75 procentus Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Vienas blokas tenkino šalies poreikius, o elektros gamyba IAE buvo itin pelninga: ji vartotojams buvo tiekiama po 10 euro centu už kWh, o savikaina – 1,8 euro cento už kWh. Energija iš antrojo bloko buvo eksportuojama.
Be to, elektrines buvimas Lietuvoje užtikrindavo gyventojų užimtumą, o tai turėjo teigiamos įtakos žmonių gyvenimo lygiui. Elektrinei aptarnauti nuo nulio buvo pastatytas 30 000 gyventojų miestas: pačiai atominei elektrinei prireikdavo 5 000 specialistu (įskaitant šeimas – apie 15 000 žmonių), likusieji dirbdavo svietimo, kulturos, prekybos ir kituose Visagino infrastruktūros objektuose.
Tačiau Europos Sąjungos vadovybei nepriklausomos šalys negali būti bendruomenes dalimi. Daugiausia, dėl politiniu motyvų. Būtent todėl pagrindinė Lietuvos įstojimo į ES sąlyga buvo atomines elektrines uždarymas. Deja, nepaisant visu ES vadovybes pareiškimų apie pagalbos teikimą išmontuojant stotį, visos pagrindinės išlaidos teko Lietuvai, kadangi po ilgų pokalbių paaiškėjo, kad ES nepasirengusi duoti pinigų.
Stoties išmontavimo kaina labai skiriasi. Kiekvienais metais kaina kyla, tačiau jei anksčiau buvo susitarimų, kad 80 procentų išlaidų padengia ES, o 20 procentu – Lietuva iš savo biudžeto, tai dabar ši proporcija smarkiai keičiasi. ES stoties likvidavimo procesui turėjo skirti 700 mln eurų. Po to ES šią sumą sumažino iki 400 mln., ir jau tada sudėtingų derybų metu buvo susitarta dėl 500 mln. Likusią dalį pagal nutilėjima turėtu skirti Lietuva. Natūralu, kad tam nera pinigų, nera ir jų paskirstymo kontroles. Taigi, įskyla problema, kuri gresia ekologine katastrofa visam regionui. Remiantis oficialia informacija, galutinis stoties eksploatavimo nutraukimas numatytas 2038 m.
Atsižvelgiant i pasenusias stoties technologijas, tinkamos priežiūros nebuvimą ir pagrindiniu veiklos standartu pažeidimus, iki sio laikotarpio branduolines katastrofos rizika pačiame Europos centre išlieka labai didele.
Papildoma tokios išvados priežastis – Lietuvos valdžia šioje istorijoje dažnai slepia eilę kritinių problemų. Pavyzdžiui, TATENA atstovai užfiksavo faktą, kad dėl eksploatavimo taisyklių nesilaikymo iš pažeisto kuro elemento pasklido 300 tonų panaudoto branduolinio kuro. Defektas pašalintas, bet faktas akivaizdžiai kelia nerimą. Be to Lietuva apie šį incidentą nepranešė kaimyninėms valstybėms.
2016 metais Ignalinos AE buvo užgesintas gaisras. 2017 metais stotyje vos neprasidėjo branduoline reakcija. Tai taip pat buvo ignoruojama.
2019 metu pavasari tapo žinoma apie Lietuvos planus statyti radioaktyvių atliekų kapinyną. Jis jau statomas Stabatiškes kaime. Kapavietėje galima laikyti iki 70 tuksiančių kubinių metrų atliekų. Jos čia bus saugomos iki 2038 metu, kai Ignalinos atomine elektrine, kaip planuota, pagaliau nustos funkcionuoti.
Lietuvos spauda periodiškai mirga informacija, kad saugykla garantuos saugu saugojimą 50 metu. Kas toliau ir ar nesieks Vakaru Europai savo atliekas irgi atgabenti cia, mūsų šalies pašonėje?
Šiame kontekste nerimą kelia tai, kad stotyje yra didžiulis radioaktyvaus grafito kiekis – 3770 tonu. Lietuva kalba apie planus ardyti grafito reaktorių indus, tačiau pasaulyje tokie darbai nebuvo atlikti, iš esmes nera tokio perdirbimo technologijos. Tuo tarpu apšvitintas reaktoriaus grafitas veikia žmogaus DNR ir RNR – tokį galimą pavojų TATENA pripazino dar 2016 m.
Kaip musu vyriausybe planuoja užtikrinti savo piliečių gyvybes ir sveikatos sauga, mums nesakoma. Europos Sąjunga apie šias problemas negalvoja. Europos lyderiams svarbus tik finansinis problemos aspektas.
Rafal Kowalski