Vilniuje toliau tęsiasi „riaušių bylos“ nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismas tęsia 2021 m. riaušių prie Seimo bylos nagrinėjimą. Šioje byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims, tarp jų – protestuose ne kartą dalyvavusiems, žinomiems visuomenininkams Antanui Kandrotui (Celofanui), Andriui Lobovui, mokytojai A. G. Astrauskaitei,
Birželio 5 d. Teisme liudijęs parlamentaras Dainius Kepenis pareiškė, kad iš susirinkusių anuomet į protesto mitingą žmonių nejuto jokios agresijos. Jei I. Šimonytė ir G. Landsbergis būtų išėję pabendrauti su susirinkusiais, ką pastarieji ir reikalavo, žmonės tuo metu būtų nusiraminę, išsisklaidę, išsiskirstę“, – sakė D. Kepenis.
Kitas teisme liudijęs parlamentaras Valdemaras Valkiūnas teigė kritiškai vertinantis pačių teisėsaugos pareigūnų darbą riaušių metu. „Man labiau kelia klausimų policijos veiksmai, o ne maištininkų“, – sakė jis ir pridūrė, kad pats protesto prie Seimo metu bendravęs su žmonėmis ir jie buvo nusiteikę kritiškai valdžios atžvilgiu, bet nebuvo agresyvūs.
A. Paleckio ir „paleckininkų“ teismų maratonas
Kauno apylinkės teismui tęsiant Algirdo Paleckio bylą dėl šmeižto ir partizanų niekinimo, žinomiausias Lietuvos politinis kalinys gegužės 20 d. atšventė savo 53-gimtadieni.
Prieš tai ir po to vyko eiliniai teismo posėdžiai. Viename iš jų, kaip sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė“, –…buvo apklaustas kaltinamasis Algirdas Paleckis, jis kategoriškai neigia savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų“. Ji tai pat pridūrė, kad buvo apklausta ir liudytoja – Lietuvos teismo ekspertizės centro atstovė. Kitame posėdyje liudijo ir buvęs M. Murzos bendražygis, kuris papasakojo apie kai kurias L. Kasčiūno politinės biografijos detales.
Vilniaus teismo posėdžiai dėl Tarptautinio geros kaimynystes forumo aktyvistų E. Švenčionienės ir K. Juraičio bei disidento V. Ivanovo jau kurį laiką vis neįvyksta dėl K. Juraičio lygos, o vasara nevyks dėl teisėjų ir prokuroro atostogų.
Kitas teismo posėdis šioje byloje nusimato tik rugsėjo 18 d.
Tuo tarpu Visuomeninis judėjimas „Teisingumo Aušra“ informavo Lietuvos žurnalistus, joutuberius ir blogerius, kad politinis kalinys Algirdas Paleckis neduoda interviu jokiems Lietuvos info kanalams.
Lietuvoje vis dar pasitaiko ir gerų naujienų
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Migracijos departamento sprendimą į Rusiją deportuoti Panevėžyje gyvenančią 75 metų Rusijos pilietę Valentiną Vatutiną.
Sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Kaip buvo pranešta anksčiau, Vatutina, pildydama Migracijos departamento anketą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje atnaujinimo, neatsakė į klausimus apie savo požiūrį į Rusijos specialiąją karinę operaciją Ukrainoje ir Krymo priklausomumą. Pensininkė, anksčiau vadovavusi Rusų kultūros centrui Panevėžyje, nurodė, kad ji nėra susijusi su politika ir ne jai spręsti tokius klausimus.
Vatutina teisme pareiškė nieko blogo Lietuvai linkėti negalinti, nes čia gimė, augo, mokėsi, gyveno ir tikisi čia būti palaidota. Anksčiau ji žiniasklaidai yra sakiusi, kad Rusijos pilietybę gavo tam, kad jai būtų lengviau lankytis pas Rusijoje studijuojantį sūnų. Gavusi Rusijos pasą, jai buvo suteiktas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.
Vaikų piešinių konkursas kaip grėsmė
Latvijos VSD įžvelgė grėsmę respublikos visuomenei Rusijos ambasados raginime vaikams atsiųsti piešinius konkursui, skirtam Didžiojo Tėvynės karo didvyriams pagerbti.
Latvijos teisėsaugos pareigūnai mano, kad piešinių konkursas Didžiojo Tėvynės karo didvyriams pagerbti buvo surengtas siekiant „įtvirtinti Antrojo pasaulinio karo įvykių interpretaciją“ ir taip „išlaikyti paramą Rusijos interesams“.
Jelena Kreilė lieka kalėjime
Balandžio 26 dieną Latvijoje įvyko teismo posėdis, kuriuo metu buvo pakeista prevencinė priemonė pilietinei aktyvistei Elenai Kreilei.
Už raginimus draugauti su Rusija ir Rusijos bei Latvijos simbolius savo buto lange ji kaltinama pateisinusi karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Jai jau iškeltos penkios tokios bylos. Pagal pirmąjį ji gavo atidėtus metus nelaisvės, pagal antrąjį prasidėjo teismas, o pagal trečią ji buvo suimta ir pasodinta į kalėjimą.
„Buvo gana nuspėjama, kad Jelena bus suimta esant tokioms sąlygoms, kai teisėjai Latvijoje patiria precedento neturintį spaudimą ir yra persekiojami dėl bet kokių bausmių pagal įstatymą, o ne dėl „geopolitinės situacijos“, nėra čia ko stebėtis“, – pasakė Elenos vyras Andrejus Krasnopiorovas.
Latvijoje iškelta baudžiamoji byla dėl gėlių padėjimo prie nugriauto paminklo
Policija Latvijoje iškėlė baudžiamąją bylą vyrui, kelis kartus padėjusiam gėlių prie demontuoto paminklo tarybinėms kariams Rėzeknės mieste. Minėtas vyras tris kartus nuo kovo 15 d. iki balandžio 14 d. atnešė gėlių prie paminklo „Alioša“.
Iš pradžių dėl to buvo pradėtas administracinis procesas, kuris vėliau perkvalifikuotas į baudžiamąjį už neva „karo nusikaltimų, genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir taikai pateisinimą“.
Latvijos teisėsaugos institucijos taip pat sulaikė Liepojos gyventoją, Latvijos nepilietį Aleksandrą Demidovą. Naktį ant vieno iš miesto namų jis padėjo plakatą su Didžiojo Tėvynės karo ordino atvaizdu.
Latvijos teisėsaugos institucijos griežtai tardė Aleksandrą Demidovą, taip pat ir naktį, kelias valandas laikė jį surakinta antrankiais.
Aleksandras Demidovas Latvijos policijai savo poelgį aiškino to, kad jo artimieji kovėsi su fašistais ir kad jo šeima nukentėjo nuo nacių.
Latvijos VSD vėl sulaikė taksi vairuotoją Sergejų Sidorovą
Latvija, matyt, tampa aiškia lydere tarp Baltijos šalių pagal represijas. Latvijos teismas gražino į kalėjimą taksistą Sergejų Sidorovą, kuris kaltinamas šnipinėjimu Rusijos naudai.
Priminsime, kad Sidorovas nuo rugpjūčio iki rugsėjo jau praleido 4 mėnesius kalėjime ir buvo paleistas už piniginį užstatą.. Latvijos valdžia neslėpė spaudimo prokuratūrai ir teismui. Vienam iš teisėjų, priėmusių sprendimą paleisti Sidorovą iš areštinės, buvo iškelta byla. Ir teisėjo biografija buvo pažiūrėta pro mikroskopą, joje rado rusų ir net, (o siaube!), tarybinių kariškių pėdsaką.
Sergejaus Sidorovo suėmimo priežastis – pinigai, kuriuos jo Sankt – Peterburge gyvenanti sesuo skyrė advokatui. Jokio nusikaltimo. Ir vis dėlto specialiosios tarnybos sulaikė net ir Sidorovo klasiokę Svetlaną Nikolajevą, kuri ir perdavė šiuos pinigus. Teismas ir jai skyrė 2 mėnesių kardomąją priemonę – suėmimą.
Tuo pat metu Latvijos kalėjimuose neaiškiomis aplinkybėmis jau mirė 2 Latvijos politiniai kaliniai – Valerijus Dudenas ir Igoris Bobyras.
Geros žinios būna ir Latvijoje
Rygos miesto teismo teisėjas Martinas Tupureinas viešai paskelbė, kad generalinis prokuroras Juris Stukanas pažeidė nekaltumo prezumpciją.
Taip susieta su dėl Igorio Kuzmuko išteisinimo byla.. Trumpai priminsime reikalo esmę.
2024 metų vasario 13 dieną Rygos miesto teismas išteisino Kuzmuką, kaltinamą „Rusijos agresijos prieš Ukrainą finansavimu“. Tarp nacinalistų kilo pasipiktinimo banga. Po savaitės, kalbėdamas per televiziją, generalinis prokuroras Stukanas pasakė, kad tokį teismo sprendimą laiko klaida.
Kuzmukas ir jo advokatė Imma Jansone kreipėsi į teismą su prašymu viešai informuoti visuomenę (baudžiamojo proceso įstatyme tokia galimybė yra numatyta), kad aukštas pareigūnas – Latvijos generalinis prokuroras – pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą. .
Teisėjas Tupureinas patenkino šį teisinį prašymą.
Estijos žurnalistas Allanas Hantsomas buvo slapta nuteistas už fiktyvų „šnipinėjimą“.
Allanas Hantsomas buvo sulaikytas 2023 metų gruodžio 7 dieną ir vos per šešis mėnesius tariamo šnipinėjimo byla ne tik pasiekė teismą, bet ir baigėsi griežta bausme – 6,5 metų nelaisvės!
Hantsomas apie nuosprendį pranešė mamai – kadangi jis jau buvo nuteistas, buvo leista skambinti artimiesiems ir susirašinėti. Taip pat žinoma, kad jis labai išsekęs ir numetęs 10-15 kilogramų svorio.
„Koks tiksliai buvo tas „šnipinėjimas“ neaišku, byla įslaptinta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad prieš atleidimą jis dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje, matyt, bandė priešui perduoti brokuotų prekių pardavimo paslaptis“, – pokomentavo šį nuosprendį Latvijos žurnalistė Alla Berezovskaja.
Deportacija
Gegužės 24 d. į Rusiją buvo deportuotas Rusijos pilietis, 62 metų žurnalistas Vladimiras Vodo, kurį Lietuvos žvalgybos tarnybos pavadino grėsme nacionaliniam saugumui.
„Jis buvo nuvežtas į pasienį su Rusija, į Kibartų pasienio kontrolės punktą. Sutvarkę visus formalumus buvo deportuotas į Rusiją. Įgyvendinant šį sprendimą neplanuotų incidentų nebuvo“, – pasakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.
Vilniuje liko 87 metų Vladimiro Vodo mama Tatjana. Sunkiai serganti, bet stiprios valios senolė, kuri, nepaisydama rizikos, šių metų gegužės 9 dieną atvyko į Antakalnio kapines padėti gėlių prie kovotojų su fašizmu kapų.
Kaip pranešė LR Vidaus reikalų ministerija, vien per gegužės mėnesį 12 asmenų buvo atimta teisė gyventi Lietuvoje, nes jie, atseit, „kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“. Be to, 484 užsieniečiams buvo atsisakyta išduoti arba pratęsti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, o dar 1216 užsienio piliečių neįleisti į Lietuvą.
Visuotinės maldos už politinius kalinius diena
Gegužės 28 dieną vyko maldos diena už žmones, kurie Baltijos šalyse persekiojami dėl politinių priežasčių. Pamaldos vyko vienoje iš Maskvos bažnyčių, kurios pavadinimas dėl saugumo nebuvo oficialiai paskelbtas. Pamalduose žmonės dalyvavo ir nuotoliniu būdu.
Žmonės meldėsi už Algirdą Paleckį ir Aleksejų Greičių, už Svetlaną Nikolajevą ir Jeleną Kreilę, už Sergejų Seredenką ir Alana Hantsomą, už Svetlaną Burcevą, Antaną Kandrotą, Sergejų Sidorovą ir kitus politinius Baltijos šalių kalinius.
TA informacija