Lietuvoje naujas skandalas. Specialioji Lietuvos Seimo komisija, tyrusi nutekėjimą iš žvalgybos tarnybų vadinamojoje „pranešėjo“ byloje, apkaltino Valstybės saugumo departamentą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą tikrų duomenų slėpimu, o Prezidentą Gitaną Nausėdą – priesaikos sulaužymu. Šios išvados išdėstytos specialios komisijos, atlikusios tyrimą ir pateikusios parlamento svarstymui jo rezultatus, ataskaitoje.
„Specialiojo tyrimo tarnybos vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes nuslėpė nuo komisijos informaciją, o Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis pateikė melagingą informaciją“, – rašoma ataskaitoje.
Komisija patikrino įtarimų pagrįstumą, kad Lietuvos žvalgybos tarnybos per rinkimų kampaniją prieš 2019 metų prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo G. Nausėda, neteisėtai rinko informaciją apie jo kaip kandidato aplinkos žmones bei kitus kandidatus pretekstu tikrinti jų patikimumą.
Komisija taip pat atskleidė prezidento ryšius su baltarusiškų trąšų verslu bei jo aplinkos žmonių siekį netaikyti jam europinių sankcijų. Šio verslo lobistai net buvo įdarbinti Nausėdos prezidentūroje, kas sudarė sąlygas jo pažeidžiamumui. Komisijos ataskaitoje taip pat pateikti tam tikri kaltinimai VSD, STT ir prokuratūros vadovams. Nausėda asmeniškai atsisakė duoti parodymus specialiajai komisijai, o VSD vadas Jauniškis išvis pateikė jai melagingą informaciją. I. Šimonytė dar pakurstė aistras ir prezidento atsisakymą duoti parodymus komisijai pavadino „nepagarba Seimui“.
Vienu žodžiu – „valstybė pavojuje“, iškilo akivaizdi grėsmė nacionaliniam saugumui, Seimas su konservatoriais priešakyje turi gelbėti situaciją.
Iš „kaltinomųjų“ pusės prasidėjo „atsišaudymai“. Prezidentas atmetė jam pateiktus kaltinimus ir apgailestavo, kad teisėsaugos institucijos tapo „politinio farso įkaitais“. VSD nuomone, Laikinoji komisija savo išvadose išėjo už tyrimo ribų ir „perėmė“ kitų valstybės institucijų kompetencijai priskirtas funkcijas. Generalinė prokuratūra atkreipė dėmesį į galimą komisijos šališkumą bei jos veiksmų prieštaravimą Konstitucijai. STT vadovas Linas Pernavas atmetė kaltinimus piktnaudžiavimu savo pareigomis ir parlamento įgaliojimų neigimu.
Taigi, panašu, kad tikrai įsisiūbuoja valstybinio masto skandalas, kokio nuo Pakso laikų Lietuvoje nebuvo. Visame šiame politiniame jovale betrūksta abejose pusėse aptikti „Rusijos pėdsaką“. Baltarusijos jau surastas…Visa tai vyksta Lietuvos įtraukimo į NATO 20-mečio minėjimo ir teisėsaugos susidorojimo su geros kaimynystės aktyvistais fone.
Įvairūs politikai jau prabilo apie galimą G. Nausėdos apkaltą. Bet vargu ar ji įvyks. Greičiausiai visa tai pasitarnaus tik tam, kad įvairiausios politinės jėgos bandys visokeriopai išnaudoti šią temą rinkiminėse batalijose. Gal net sau naudos kaip kandidatui į prezidentus iš to „išpeš“ ir pagrindinis skandalo personažas – Nausėda.
Galimos šio skandalo versijos gali būti tokios:
– sąmoningas ir sąžiningas bandymas „apvalyti“ politinę sistemą nuo neskaidrumų, korupcinių ryšių bei neaiškių įtakų;
– tarpasmeninės ir tarpgrupinės rietenos bei Landsbergių klano kerštas Nausėdai už jo esamas ar galimas (jų požiūriu) „nuodėmes“.
– konservatorių bandymas „prastumti“ į prezidento postą I. Šimonytę, o gal net ir I. Vėgėlę arba „pakabinti“ ir padaryti paklusnesniu tą patį Nausėdą jo galimai antrajai kadencijai ir bent taip užsitikrinti tvirtesnes politines pozicijas gresenčio pralaimėjimo parlamentiniuose rinkimuose atveju.
– išorinio lėlininko inspiruotas dėl tik jam žinomų priežasčių (gal pastebėjo kokias grėsmes?) Lietuvos politinio landšafto pakoregavimas. Lygiagrečiai prasidėjo ir V. Uspaskicho Darbo partijos sunaikinimo procesas. Prisiminkime, kad nesenai Lietuvoje pradėjo savo veiklą naujoji JAV ambasadorė.
– kas be ko, tai gali būti ir pradžia šliaužančio perversmo, kurio galimą sėkmę garantuos naujas Krašto apsaugos ministras.
Bet kuriuo atveju teisinės valstybės idėja mūsų valdžios pastangomis visiškai diskredituota. Šitokia padėtis jau atsisuka ir prieš pačius valdžios atstovus, prieš pačius politikus ir teisininkus. Jie tampa jų pačių sukurtos teisinės netvarkos ir teisinio nihilizmo, politizuotos teisės ir neteisėtos politikos įkaitais, aukomis ir kaltintojais. Niekas nėra saugus jų sukurtoje sistemoje, net ir jie patys.
Kita vertus, kiek tų skandalų jau buvo ir kiek dar bus! Mūsų valdžia ir visuomenė tiesiog pasmerkta skandalingam egzistavimui, kadangi kapitalizmas – bene pati skandalingiausia santvarka pasaulio istorijoje.
Visa tai dar susieta su dabartinės lietuviškos politikos, kuri savaime yra skandalas, ypatumais.
Deja, kaip žinia, geriausias būdas „nukanalizuoti“ skandalą – tai naujas skandalas. Taigi, apsirūpinkim popkornu ir laukim naujienų.
TA informacija