Kategorijos
Publikacijos

Baltijos šalių kalėjimų ir teismų naujienos (7)

Taip jau yra, kad vienas valstybės demokratiškumo kriterijų – tai politinių kalinių skaičius jos kalėjimuose. „Demokratiškos“ valstybės, kurioje jų išvis nebūtu, šiandien praktiškai nėra. Taip vadinamame „laisvajame pasaulyje“ vis daugiau žmonių atsiduria nelaisvėje. „Baltlago“ zonoje jų yra nemažai ir panašų kad politkalinių kiekis tik didės. Kurpiamos naujos bylos, vykdomi nauji sulaikymai, griežtinami įstatymai, rengiami nauji teismai… Vienu žodžiu, tokios naujienos reiškia kad, deja, nėra nieko naujo Baltijos šalių politinėje padangėje.

***

28 tomų baudžiamoji byla

Gruodžio 11 d. Lietuvos Generalinė prokuratūra perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui Erikos Švenčionienės, Kazimiero Juraičio ir Valerijaus Ivanovo bylą dėl, kaip teigiama prokuratūros informacijoje, „galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo“. Šį, atseit, sudėtingą tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu. Kaip pranešė Generalinė prokuratūra, surinkti duomenys leidžia teigti, kad likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ nariai, kaltinamieji, E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuva, o taip pat kartu su kaltinamuoju V. Ivanovu, šių metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-oios įvykius, kurioje „viešai neigė ir šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 metų SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą“. Už tokius nusikaltimus LR Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų. Išvis šią baudžiamąją bylą sudaro 28 tomai dokumentų.

1000 dienų kalėjime

2023 m. lapkričio 30 d., sukako lygiai 1000 dienų nuo garsaus Estijos žmogaus teisių aktyvisto, Sergejaus SEREDENKO arešto. Jau daugiau nei 1000 dienų už grotų laikomas 60 metų opozicionierius – publicistas, konstitucinės teisės specialistas, kurio visa kaltė slypi tik tame, kad rašė kritinius ir mokslinius tiriamuosius straipsnius įvairiuose interneto portaluose ir socialiniuose tinkluose. Be to, dar dalyvavot tarptautiniuose seminaruose teisės temomis ir diskusijų forumuose Varšuvoje ir Strasbūre. Sergejus Seredenko buvo nuteistas kalėti 5,5 metų, be to, teismo sprendimu iš jo bus išskaičiuotos lėšos, kurias jis gavo už „nusikalstamą veiklą“ mokesčiais ir kelionės išmokomis 12 metų. Iš viso sąžinės kalinys savo valstybei turi sumokėti apie 5 tūkstančius eurų, už kuriuos per mėnesį iš jo sąskaitos turi būti išskaičiuojama 500 eurų. Dėl šio, iš esmės ne teisinio, o precendento neturinčio grynai politinio sprendimo, Seredenko jau išsiuntė skundą EŽTT,

Naujas politinis kalinys Estijoje

Gruodžio 7 d., Estijos saugumo policija įsiveržė į buvusio „Sputnik Estonija“ žurnalisto ir judėjimo KOOS/Together aktyvisto Alano Hantsomo butą ir areštavo jį. Jam pateiktas standartinis kaltinimas šnipinėjimu Rusijos naudai. Situacijos absurdiškumas slypi dar ir tame, kad Alanas Hantsomas prieš kelias iki arešto dienas pardavė butą ir ketino persikelti gyventi būtent į Rusiją. Kaip teigia judėjimo KOOS/Together lyderis Olegas Ivanovas, pati Estijos valdžia ne kartą ragino opoziciškai nusiteikusius veikėjus „persikelti“ į Rusiją, jei jie „nemėgsta gyventi Estijoje“, tačiau tuo pat metu spectarnybos nepaleidžia tų, kurie pasiruošę persikelti. „Mes matome, kad režimas agonijoje, matome, kaip užsukami vis stipriau visi varžtai, matome, kad jie nuolat žiauriai elgiasi su žmonėmis, kurie jiems netinka“, – konstatavo KOOS judėjimo lyderis.

Latvijoje įvestas įkalinimas iki gyvos galvos už šnipinėjimą

Latvijos Seimas galutiniu svarstymu priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis griežtinamos bausmes už šnipinėjimą. 81.1 straipsnis: „Pagalba užsienio valstybei jos veikloje prieš Latviją“. Iki šiol pagal šį straipsnį „lubos“ buvo 5 metai nelaisvės, o apatinė riba – bauda arba viešieji darbai. Tai nebuvo ypač sunkus straipsnis. Tai nesusiję su šnipinėjimu ar smurtu. Dabar, jei nusikaltimas padaromas vienas, maksimali bausmė – 10 metų nelaisvės. Jei grupėje – iki 20 m. Plius turto konfiskavimas. Ir jūs negalite išsisukti nuo baudos ar viešųjų darbų; jie nėra numatyti. Kita subtili, bet svarbi pataisa. Iki šiol pagal 81 straipsnio 1 dalį buvo baudžiama pagalba „užsienio valstybei“ arba „užsienio organizacijai“. Dabar buvo pridėtas žodis „užsienietis“ .Tai palengvina tyrimo užduotį. daviai interviu rusu žurnalistui – jau galima traukti po straipsniu. Naujas 77.4 straipsnis: „Pagalba užsienio valstybei jos veikloje prieš kitą valstybę“. Straipsnis iš tikrųjų draudžia mesti iššūkį Ukrainos teritoriniam vientisumui. Neteisingas atsakymas (viešoje erdvėje) į klausimą „kieno Krymas? gali baigtis baudžiamuoju persekiojimu. Kam viso to reikėjo? Latvijos Žurnalisto Vladimiro Lindermano teigimu: „ Pagrindinė priežastis yra baimė. Valdantieji viešai gali apsimesti optimistais, bet jie žino tiesą. Jie žino, kas iš tikrųjų vyksta fronte, Kijeve, JAV Kongrese, „pasaulinių pietų“ šalyse. Jie baiminasi, kad dėl Ukrainos pralaimėjimo padidės tų, kurie šiandien tyli, aktyvumas. Štai kodėl jie grasina represijomis. Tamsiausia valanda būna prieš aušrą“.

P.S. Nuo seniausių laikų buvo įprasta prieš Kalėdas ir Naujuosius metus padaryti kokį nors gerą darbą, pavyzdžiui, padėti tiems, kurios ištiko nepavydėtinas likimas švęsti šias nuostabias šeimos šventes už kalėjimo grotų. Prisiminkime Baltlago kalinius! Nusiųskime jiems šventinius atvirukus su palaikymo ir solidarumo žodžiais. Tai suteiks jiems jėgų ir stiprybės sulaukti laisvės valandą.

TA informacija