Postmodernas – tai istorinis perėjimas iš vienos visuomenės sistemos į kitą. Šiuo požiūriu tai nėra savarankiškas etapas, o tik pereinamasis laikotarpis, kuriam būdingas chaoso jėgų dominavimas.
Apie postmodernumą, kaip pereinamąją būseną, ypač aiškiai kalbėjo Umberto Eko. Kažkas panašaus į tai, kas stebima šiandien, įvyko pereinant iš antikos į viduramžius ir iš viduramžių į naujus laikus.
Pereinamojoje fazėje suardomos buvusios pasaulėžiūros koordinatės, nuvertinamos buvusios vertybės, delegitimizuojamos buvusios viešosios institucijos. Paramos sulaukia griaunančios jėgos, kurių veiksmus konservatoriai įvardija kaip nuodėmę.
Tačiau objektyviai, remiantis parazitizmu, vartotojiška morale ir iškrypimais, pasaulis negali egzistuoti ilgoje istorinėje perspektyvoje. Visa tai tęsiasi tol, kol bus baigtas naujas VISUOMENINIS susikonstravimas.
Šiuo požiūriu pereinamojo laikotarpio pabaiga yra ir postmodernizmo laikotarpio pabaiga.
V.E. Bagdasarianas,
Istorijos mokslų daktaras, profesorius.