Pasibaigė Lietuvos prezidento rinkimų pirmasis turas. VRK duomenimis, pirmą vietą šiame etape iškovojo Gitanas Nausėda, surinkęs 44,54 proc. nuo galiojančių biuletenių. Ingrida Šimonytė antroje vietoje su 19,94 proc. Trečiasis – Ignas Vėgėlė su 12,47 proc., ketvirtasis – Remigijus Žemaitaitis 9,35 proc., penktasis – Eduardas Vaitkus 7,38 proc., šeštasis – Dainius Žalimas 3,57 proc., septintasis – Andrius Mazuronis 1,39 proc., o aštuntoje vietoje Giedrimas Jeglinskas su 1,36 proc. Kartu su prezidento rinkimais vykęs referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, nors ir įvyko, bet nesurinko pakankamą balsų kiekį.
Taigi, į antrą prezidento rinkimų turą, kaip ir buvo prognozuojama, pateko patikrinti sistemos statytiniai – G. Nausėda ir I. Šimonytė. Vienintelis nesisteminis kandidatas E. Vaitkus užėmė penktą vietą, aplenkęs ir buvusį Konstitucinio teismo pirmininką D. Žalimą, ir parlamentarą – Darbo partijos pirmininką A. Mazuronį, ir buvusį NATO Genseko pavaduotoją ir S. Skvernelio kandidatą G. Jeglinską.
E. Vaitkus parodė garbingą rezultatą. Net ir oficiozinė žiniasklaida pripažįsta, kad „rinkimuose netikėtai gerai sekėsi savarankiškai išsikėlusiam Eduardui Vaitkui“. Ar galėjo šis rezultatas būti esamomis sąlygomis geresnis? Sunku pasakyti. Bet reikėtų atkreipti dėmėsi į tai, kad ir pats E. Vaitkus per paskutiniuosius priešrinkiminius debatus šiek tiek susvyravo, pradėjęs kai kuriuose savo pasisakymuose tiesiog „plaukioti“. Kas tai nulėmė? Gal tam tikrų „patarėjų“ įtaka? Gal padidėjęs susigriebusio paskutinių momentų oficiozo spaudimas? Gal paties E. Vaitkaus įvairūs „atsiribojimai“?
Bet iš esmės šio kandidato pasirodymas prezidento rinkimuose – tai tikras proveržis į adekvačių ir Lietuvoje, deja, uždraustų prasmių lauką. Dalyvaudamas oficialiuose debatuose jis parodė galimo alternatyvaus taikaus politinio kurso viziją. Jo gana tvirta, nuosekli ir argumentuota laikysena buvo griežta ir netikėta, ji sukėlė nemažą sumaištį valdžios struktūrose ir palaikymą paprastų žmonių sluoksniuose. Šio kandidato viešai ir oficialiai išsakytos mintys gal padės ir dabar teisiamųjų kitaminčių advokatams. Pagaliau buvo parodyta, kad ne tik „Gana“, bet ir „Galima“. Jeigu žinoma, susivokusi sistema galutinai „neužcementuos“ netikėtai atsivėrusį plyšį.
Antro turo rezultatai didelės reikšmės jau neturi. Lietuva yra integruota į NATO ir ES sistemą ir atlieka jos karingos bei rusofobinės periferijos funkcijas. Šalis vystosi griežtai pagal tam tikrą logiką. Realių pokyčių joje pasiekti per rinkimus – tai beveik neįmanoma misija.
Bet kuriuo atveju, kaip toliau vystysis Lietuvos politinis procesas pamatysime per rudeninius Seimo rinkimus.
TA informacija