Panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Rusijos piliečiui Valerijui Ivanovui
2024 m. sausio 13 d., Lietuvos migracijos departamento pranešė filosofui ir istorikui Valerijui Ivanovui, kad jam atimtas leidimas nuolat gyventi savo gimtinėje – Lietuvos Respublikoje.
Pagrindas, kaip nurodoma pranešime: „Lietuvos valstybinį nacionalinį saugumą menkinanti veikla“. Vienas tokio sprendimo motyvu – V. Ivanovo atsisakymas raštu atsakyti į kai kuriuos klausimus dėl kitų valstybių – Rusijos ir Ukrainos – valstybinio statuso ir teritorijų.
Kaip pažymi pats V. Ivanovas: „ Nė vienas Lietuvos Respublikos įstatymas ar kitas teisinis bendrasis civilinis aktas nereglamentuoja mano požiūrio į aukščiau nurodytas aplinkybes ir neįpareigoja raštu fiksuoti savo asmeninio požiūrio į jas, juolab kad civilinės teisės į asmens saviraiškos laisvę. įsitikinimus ir nuomones garantuoja tarptautiniai žmogaus teises ginantys teisės aktai“.
Antanas Kandrotas (Celofanas) vėl kalėjime
Sausio 15 d. Lietuvos Apeliacinis teismas atmetė žinomo opozicinio visuomenininko Antano Kandroto – Celofano skundą. Jo atžvilgiu paskelbti net du nuosprendžiai, vienoje byloje jam paskirtas 1 metų ir 3 mėnesių įkalinimas, kitoje 1 metų ir 10 mėnesių įkalinimas.
Kaltu A. Kandrotas buvo pripažintas dar 2022 m. gruodį, tačiau sprendimą apskundė, todėl jis dar nebuvo įsiteisėjęs. Teismo sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo akimirkos. Ta patį vakarą jis maksimaliai brutali būdu savo žmonos ir vaikų akivaizdoje buvo sulaikytas policijos ir nugabentas į Kauno tardymo izoliatorių. Taigi, Celofanui ir vėl teks keliauti į kalėjimą, kur jau jis yra kurį laiką praleidęs.
Jam iškeltos ir dar kelios bylos. Pats visuomenininkas teigia, kad kol nebuvo visuomenininku, visose bylose dalyvavo kaip liudytojas, o dabar jo statusas pakeistas.
Antanas Kandrotas sausio 13 d. su savo bendraminčiais surengė protesto akciją prie Seimo, kur nušvilpė Laisvės gynėjų atminties dienos proga pasisakanti Vytautą Landsbergį.
Latvijoje deportuotas Rusijos pensininkas
Sausio 12 d. Latvijos valdžia deportavo šalyje nuolat gyvenanti Rusijos pensininką 82-jų metų Borisą Katkovą. Pasieniečiai atvyko į jo namus ir tą pačią dieną jis buvo išsiųstas iš Latvijos per Terechovo pasienio kontrolės punktą.
Deportacijos pagrindas buvo VSD teikimas. Pats VSD dokumentas Katkovui nebuvo pristatytas, o ministro sprendimas tik nurodė, kad, žvalgybos tarnybos nuomone, Katkovas kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Teigiama, kad ši grėsmė yra tokia didelė, kad nusveria privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą.
Katkovas nuolat gyvena Latvijoje nuo 1966 m., po demobilizacijos iš Tarybinės armijos, o giminaičių Rusijoje neturi. Tačiau Latvijoje jis turi žmoną, vaikų ir anūkų.
Pats B. Katkovas teigia, kad Latvijos valdžia jį deportavo, nes jis šventė Rusijos šventes ir dirbo su Kanto Kaliningrado federalinio universiteto atstovybe respublikoje.
Deportacija iš Latvijos gresia ir kitiems pensijinio amžiaus šalies gyventojams (tame tarpe ir neigalėms), kurie neišlaikė latvių valstybinės kalbos egzaminą.
Rusijos prezidentas V. Putinas ryšium su deportacijomis pareiškė: „Kas dabar vyksta Latvijoje, kitose Baltijos respublikose, kai rusai tiesiog išmetami už kordono. Matote, tai labai rimti dalykai, kurie tiesiogiai veikia mūsų šalies saugumą“..
Eilinis šnipomanijos priepuolis
Kaip ir visada prieš rinkimus Baltijos šalyse – naujas šnipomanijos priepuolis ir „Maskvos rankos“ paieška.
Taip dabar vyksta su Latvijos Europos Parlamento nare Tatjana Ždanok. Į viešumą išmesta Ždanok 20 metų senumo susirašinėjimo su tariamu FSB pareigūnu kopiją, kurioje ji tariamai praneša apie atliktas užduotis.
Viena frazė skamba ypač žavingai: „Europos Parlamento narė iš Latvijos Tatjana Ždanok aktyviai susirašinėjo su Rusijos piliečiais, tikriausiai FSB darbuotojais“. Tikriausiai? Net prieš 20 metų?
Pati T. Ždanok į šiuos kaltinimus atsakė oriai: „Galiu paliudyti, kad iš tų, su kuriais sėdėjau prie vieno stalo tiksliai žinojau, kad tik Vladimiras Putinas ir Sergejus Naryškinas yra Rusijos FSB darbuotojai“. Europarlamentaras ne tik turi teisę, bet ir privalo bendrauti ir kalbėtis su kitų šalių politikais ir pareigūnais.
Nėra jokių įrodymų, kad paskelbtas susirašinėjimas išvis nenupieštas grafiniame redaktoriuje, todėl po Europarlamento rinkimų visi apsimes, kad ši istorija ir šie kaltinimai niekada neįvyko. Tačiau iki to laiko tikslas bus pasiektas: Latvijos rusų sąjunga neteks vietos Europos Parlamente.
Šia situacija naudojasi ir Lietuvos oficiozas. Delfi jau skelbia, kad, atseit, „visai kitą prasmę“ įgauna T. Ždanok vizitai į Lietuvą palaikant A. Paleckį ir jo šalininkus.
Estijoje areštuotas Tartu universiteto profesorius
Estijos saugumo policija sausio 3 dieną sulaikė Tartu universiteto profesorių ir Rusijos pilietį Viačeslavą Morozovą, įtariamą darbu Rusijos žvalgybos tarnyboms. Morozovas buvo sulaikytas dviem mėnesiams, jis kalinamas Talino kalėjime.
V. Morozovas iki 2010 metų dėstė Sankt Peterburgo universitete, vėliau pradėjo dirbti Tartu universitete, iki 2023 metų ten užėmė ES ir rusistikos, o taip pat ir tarptautinės politikos teorijos profesoriaus pareigas.
Profesorius Morozovas taip pat atvirai kritikavo Rusijos prezidentą V. Putina ir pasisakė prieš karą Ukrainoje. Morozovo kolegos – kai kurie Rusijos istorikai – teigia, kad netiki jam pateiktais kaltinimais, o iškeltą bylą laiko baudžiamuoju persekiojimu pilietybės pagrindu.
Tarp kitko Estijos valdžia taip pat nusprendė nepratęsti leidimo gyventi šalyje Talino metropolitui Jevgenijui (Rusijos pilietis Valerijus Rešetnikovas), kuris yra Maskvos patriarchato Estijos ortodoksų bažnyčios primatas.
Sergejui Seredenko neleistas bekonvojinis režimas
Estijos politinis kalinys Sergejus Seredenko nebuvo pervestas į „atvirojo “ kalinimo režimą, į kurį dėl visų formalių priežasčių galėjo būti perkeltas šių metų sausį. Priežastis – dėl „pakartotinio nusikaltimo“ pavojaus.
Garsus Estijos žmogaus teisių aktyvistas, buvo nuteistas kalėti 5,6 metų už publikacijas žiniasklaidoje, straipsnius mokslo rinkiniuose ir pranešimus įvairiuose užsienio forumuose.
Jis buvo sulaikytas 2021 metų kovo 2 dieną. Nuo to laiko Estijos politinis kalinys laikomas už grotų. Kaip ir kiti kaliniai, jis turėjo teisę nuo šių metų sausio mėnesio pateikti prašymą dėl perkėlimo į „atvirąjį režimą“.
Toks režimas leidžia kaliniams nuo ryto iki vakaro būti už kalėjimo teritorijos ribų, dirbti kur nors aplinkiniame rajone, baigę darbą jie turi grįžti į kalėjimo.gyvenamąjį sektorių.
Sergejus planavo įsidarbinti bet kurioje įmonėje, kuriai reikėjo darbo jėgos. Taigi jis turėtų galimybę, be kita ko, sumokėti į valstybės iždą teismo skirtą baudą – daugiau nei 5 tūkstančius eurų.
Tačiau net ir šis nedidelis palengvinimas, kuris plačiai taikomas daugeliui kriminalinių kalinių, politiniam kaliniui nebuvo suteiktas.
Iš Estijos deportuotas antifašiastas
Estijos valdžia išsiuntė į Rusiją žinomą verslininką, Rumunijos pilietį, turintį leidimą nuolat gyventi Estijoje, antifašistą Andrejų Tredersoną.
2023 m. sausio 20 d. ryte policija pateikė Tredersonui pranešimą apie leidimo gyventi Estijoje atėmimą ir įsakymą nedelsiant išsiųsti iš šalies. Verslininkui net nebuvo suteikta galimybė susikrauti daiktų bei atsisveikinti su artimaisiais. Jis iškart su antrankiais buvo išvežtas į pasienį su Rusija.
Vienas iš pagrindinių kaltinimų prieš Andrejų Tredersoną dėl antiestiškos veiklos buvo tai, kad jis baigė savo kalbą prieš antikarinį partijos KOOS/Together mitingą su antifašistinio judėjimo simboliniu šukiu „No Pasaran“!
Atidėti Lietuvos „pavojingiausių nusikaltėlių“ tesimai
Al;girdo Paleckio bendražygių Erikos Švenčionienės bei Kazimiero Juraičio, kurie kaltinami „veikimu prieš Lietuvą ir viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams», o taip pat Valerijaus Ivanovo, kuris „menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą“, teismo posėdis atidėtas iki vasario 26 d.
Paties Algirdo Paleckio naujos bylos „dėl Seimo nario L. Kasčiuno šmeižimo ir viešo pritarimo SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams“ svarstymas atidėtas iki vasario 28 d.
TA informacija