Pastarosiomis dienomis Lietuvoje minimas Sąjūdžio 35-ių metų jubiliejus. Pažymėtina, kad laikui bėgant šis Lietuvos persitvarkymo judėjimas susilaukia vis daugiau ir tam tikros nostalgijos ir vis didesnių kritinių pamąstymų. Nes Sąjūdžio sukurta kovo 11-ios Lietuva visiškai neatitinka savo pradinės Sąjūdžio vizijos. Net ir Sąjūdžio buvusios iniciatyvinės grupės nariai ir šiaip jo aktyvistai, kurie šiandien yra įsijungę į padriką nesisteminės opozicijos veiklą ir radikaliai kritikuoja dabartinio valdančio elito politiką, gana utopiškai vertina dabartinias realijas ir jų sąjūdistines ištakas.
Jie, viena vertus, apeliuoja į „Sąjūdžio vertybes“, kurios, neva, dabar užmirštos ir paniekintos ir, atseit, reikia prie jų sugrįžti ir viskas Lietuvoje susitvarkys, „ir tiesa , ir šviesa“ vėl lydės Lietuvos kelią. O kita vertus, visas dabartines bėdas jie suverčia V. Landsbergiui, kuris, neva, „prichvatizavo“, užvaldė ir uzurpavo visos Lietuvos žmonių Sąjūdį.
Gilesnių socialinių – ekonominių ir geopolitinių – civilizacinių Sąjūdžio ideologijos ir politikos istorinio „pravalo“ šaknų bei savo pačių reakcingo naivumo, nemokšiškumo ir politinio atavizmo jie nesupranta arba nepripažįsta, nepastebi arba nenori pastebėti.
Sąjūdžio jubiliejaus proga vyko oficioziniai ir įvairūs neformalūs renginiai, socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje buvo publikuojami žinomų politikų, kultūros veikėjų ir visuomenininkų prisiminimai bei pasisakymai, kuriuose vienaip ar kitaip pateikiami ir Sąjūdžio istorijos bei jo sukurtos Lietuvos vertinimai.
Palyginimui pateikiame 3 tokius vertinimus.
TA informacija
1. Sąjūdžio įkūrėjo Vytauto Landsbergio kalba iškilmingame Sąjūdžio 35-mečio ir Sąjūdžio dienos minėjime Seime
2. Rašytojos Erikos Drungytės kalba Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių konferencijoje „Sąjūdžio istorija ir patirtis“
3. Visuomenininko Kristoferio Voiškos vertinimas Telegram kanale “Tiesos keliu”